Plein D'Amour
The Guess Who

Turbūt klasiškiausias roko darbas iš visų girdėtų 2023 metų darbų. Nesakau, kad to nesitikėjau, bet po gan smagiai, truputį boogie'iškai ir tuo pat metu simfoniškai skambančios ir pompastiškai pakilios The King su stipriomis gitaros solo aš pasigedau kažko panašiai kokybiško. Atrodytų, kad The King geriausiai atspindi visą tai, apie ką yra grupė The Guess Who, o kitka albume yra gan geras, bet generic rokas. Su išimtimi Pursuit Of No Regret, kurios poprokiška melodija (beveik The Who stiliumi iš Face Dances eros) su simpatiška klavišų soluote viduryje mane užkabino. Nenorėčiau nurašyti ir kitų dainų, jos geros, tačiau neturi labai unikalių bruožų. Toks americana rokas su bliuziniais ir popsiniais prieskoniais. Kažkas, ką lengvai įsivaizduotum netgi Bryan Adams repertuare, o tokia asociacija mane nepernelyg žavi. 

Norėčiau išsakyti papildomą priekaištą vokalistui Derekui Sharpui. Jo rėksmingas tenoras mano ausis vietomis pjauna, ypač titulinėje dainoje, kuri su pasunkintais rifais skamba beveik kaip antrarūšiai Guns N Roses su Axl Rose priešakyje. Vėlgi, ne tokios asociacijos ieškodamas atėjau patyrinėti The Guess Who albumą. Norėčiau, kad vokalas būtų naudojamas labiau tausojant save ir saikingiau – taip iš tiesų skambėtų tiesiog geriau.

Albumui esu linkęs rašyti vidutinišką 8-etą.