The God-Shaped Void
Psychotic Waltz

Psychotic Waltz man nepažįstama grupė, žinau tik tiek, jog tai žinomas vardas progmetalio scenoje ir tai yra seniai lauktas grupės sugrįžimas. Jei tokio lygio sugrįžimas, tai tikrai reikės panagrinėti kitus keturis šios grupės albumus.

Man labai patinka toks pusiau melodingas rifavimas su stipriom boso linijom, per daug nesiveliant į Dream Theater'iškus techniškumus. Labai noriu pagirti būgnininką, labai daug jėgos ir draivo įdeda jo partijos į muziką. O užvis mane labiausiai pamalonina vokalisto atlikimas. Čia turbūt vienas geriausių švarių progmetalyje girdėtų vokalų. Labai ryškus tembras, muzikaliai sunkiai priekaištautinas atlikimas, jausmas lyg klausantis ne prog'o, bet simfoninio metalo vien dėl vokalo skambumo.

Albumas tikrai stiprus, tiesa, yra vienas kitas nuobodesnis momentas, iš daugelio dainų tikėjausi daugiau kažkokių neįprastų motyvų ar struktūrinių sprendimų, nes informacijos tankis visgi yra didelis, o ir albumas nemažas, trunka valandą, tai tik po kokios 4-os perklausos pradedu atskirti, kuo viena daina man geresnė už kitą. Mane nuo pat pirmos perklausos papirko dvi dainos ir jos išlieka mano favoritėm: Stranded ir Sisters of the Dawn. Stranded mane veža ir posmo rifas, o dar labiau tas švelnus priedainis, vokaliai nepriekaištingai atliktas. Viduryje dar stipresnių partijų esama. Sisters of the Dawn turi labai įsimintiną ir vėl vokaliai ryškią posminę dalį ir yra struktūriškai šiek tiek kompleksiškesnis gabalas. Patinka ir The Fallen dainoje vystoma drama, ir Back to Black stiprūs rifai, ir While The Spiders Spin priedainis ir t.t. Šiek tiek mano įspūdis prigeso tik ties Pull The String ir Demystified dainomis. Jei ne jos, svarstyčiau apie 10-uką, dabar tebūnie tvirtas 9-etas.