Róisín Machine
Roisin Murphy

Laukiau, kada Roisin baigs žaisti su tom singlų serijom ir pagaliau paruoš pilnos trukmės albumą. Aš jau turbūt ne kartą sakiau, jog manau, jog Roisin išgyvena savo kūrybinį aukso amžių. Jau negana to, jog jaunystėje mus kerėjo būdama Moloko duete, bet dabar ji susikūrė net atskirą kultūrą ir estetiką, ypač tie jos karantininiai performansai ir vaizdo klipai, kur beveik šaržiška retro vaizdo efektų stilistika painiojasi su jos ekscentrišku įvaizdžiu (ką gerai įprasmina ir šio albumo viršelis). Muzikaliai ji yra kažkur retro house / retro disco teritorijoj ir tai labai veikia, ypač žinant, kad ji ne vienintelė kuria disco muzikos reunjoną pastaraisiais metais (Jessie Ware – akivaizdus kitas pavyzdys). 

Šitame albume yra nemažai dainų, kurios jau buvo išleistos singlais. Ypač pažymėtina yra Simulation, tai dainai jau yra beveik dešimtmetis. Būtent tas užsižaidimas su singlais po to verčia studijinį albumą panašėti į geriausių hitų rinkinį, bet laimei, šiuo atveju pasiūlyti kitokie mix'ai nei singlinių tų dainų versijų. Tiesa, apie šiuos alternatyvius mix'us mano nuomonės išsibarsto: štai Something More albumo versija yra optimali, nes extended mix'as kiek per daug ištemptas. Jealousy koncentruota ir galinga disco versija puikiai uždaro albumą. O Simulation, nors ir turi įdomią atmosferinę smuiko įžangą šiame albume, bet pagrindinėje dainos dalyje, deja, kiek prislopina ta boso partija, kuri yra vienas smagiausių momentų visoje Roisin diskografijoje. Todėl greičiausiai ateityje daugiau klausysiu singlo versijos. Tą patį galiu pasakyti ir apie Narcissus - labai suplotas albumo mix'as, singlo versijoj ryškesnė ir boso, ir ritminė, ir styginių dedamoji. Tik Murphy's Law ir Incapable smarkiai nepakito. 

Bet kame esmė – visos dainos tarpusavyje skamba labai darniai ir vieningai, šitas albumas sudaro nepertraukiamos kelionės įspūdį. Šitame albume yra labai daug svajingos, nostalgiškos atmosferos ir būtent šitie mix'ai, kur pridėta daug foninio sintezo, taip veikia. Something More ir Simulation įžangos įprasmina tai, ką aš noriu pasakyti. Dėl to manau, kad šitas albumas tikrai gali sužavėti tuos, kurie pop / disko / elektroninę muziką apleido 80-ais ir nebetiki jos esant geros šiais laikais. 

Šitame albume dar labai įdomios ir naujos dainos. Jos visos dar ekscentriškesnės nei singlai. Kingdom of Ends yra labai tamsus elektroniškas gabalas. Shellfish Mademoiselle yra trip hop'iškas, pulsuojantis energija momentas. Game Changer yra atmosferiškesnė daina, o vat We Got Together – tikra bomba. Rūgštingas soul/R&B toje house'inėje Roisin formoje. Man kažko norisi lyginti su The Chemical Brothers - We've Got to Try, tik We Got Together labiau vykusi, įvairiau išpildyta daina. Turbūt mano mėgstamiausias gabalas albume, nors sunku išsirinkti, kai tiek daug gerų dainų.

Nepaisant, mano galva, kiek prieštaringo miksavimo, kuris vienu metu užtikrina albumo gerumą, bet slopina individualias dainas, šitas albumas pateisina visus lūkesčius ir galimai yra svarbiausias solinis Roisin Murphy darbas jos karjeroje. Nors Roisin nereikėjo įrodinėti, kad ji yra ne tik atlikėja, bet ir menininkė, bet iš visų įrodymų šitas albumas yra įtikinamiausias. Skaitinėje išraiškoje neapsisprendžiu tarp 9 ir 10. Bet tebūnie 9 su pliusu pakolkas.