Naujienos
|
Dienoraščiai
|
Stiliai
|
Grojaraščiai
Diskusijų temos
|
Kūryba
|
Vartotojai
|
Komentarai
|
Dainų tekstai
|
Gairės
|
|
|
|
Komentarai (1)
Susijusi muzika: pasirinkti
Suraskite ir pridėkite norimus kūrinius, albumus arba grupes:
Susijusi muzika: pasirinkti
Copyright 2001-2025 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.
2023 m. gegužės 2 d. 20:51:42
Praklausiau šio albumo turbūt keliolika kartų. Nu neužkabino niekaip. Esu girdėjęs atsiliepimų, kad tai geresnis albumas nei The Zealot Gene, bet aš nesutinku. The Zealot Gene buvo įvairesnis, buvo nemažai dainų, kurios skamba charakteringai ir užkabinančiai. Čia gal vietomis irgi charakterio yra, bet, matyt, muzikaliai neišryškinti dainų gėriai. Šis albumas turi daug fleitos, tačiau kai kurių dainų natūra ganėtinai sunki, joms, atrodytų, geriau tiktų gitaros soluotė negu fleitos. Bet reikia pripažinti, kad fleita yra šio albumo žvaigždė. Kita vertus, labai trūksta klavišų indėlio, dėl ko aranžuotės skamba plokščiai. Turbūt čia yra esminė priežastis, dėl ko dainos taip išblunka. Arba kitur klavišai groja ne visai tą, ką norėtum girdėti. Allfather – viena sunkesnių dainų albume, įsivaizduoju, kaip ji grėsmingai skambėtų, jei Jethro Tull ją būtų sugroję 8-ajame dešimtmetyje. Bet 2023-iaisiais jos posme atsiranda saldus sintezas. Nu netinka. Dar galvoju, kad dainos visai trumpos, bet turinčios daugokai teksto – Ian Anderson vokalas jau nebe tas, tai vietoj to norėčiau girdėti arba instrumentaliai labiau išplėtotas dainas, arba tokios pačios trukmės, bet su neilgu tekstu. Skirtingų posmų/priedainių buvimas vienoje trumpoje dainoje tikrai apsunkina jų išryškėjimą.
Man net sunku išsirinkti mėgstamą dainą, man jos visos neblogos, bet kad vertinčiau labai gerai, irgi nėra. Galbūt Trickster (And The Mistletoe) stiprus folko prieskonis mane paperka labiausiai, nuotaikingiausia daina visame albume. Wolf Unchained turi turbūt įtikinamiausią gitaros ir fleitos sinergiją, kuri padaro dainą sunkią ir įsikertančią. Bet net ir šioje dainoje sintezo linijos skamba silpnokai. Ir šie du paminėti favoritai yra myliomis atsilikę nuo tokių dainų iš The Zealot Gene kaip Mrs Tibbets arba Barren Beth, Wild Desert John. Šiose dainose gitara buvo sunki ten, kur jai reikėjo būti sunkiai, sintezai gerai papildydavo atmosferą, o melodingos vietos labai gerai atsiskleisdavo tarp tų sunkesnių momentų. Nieko panašaus šiame albume negirdžiu. The Zealot Gene iš manęs gavo 9-etą, tai RokFlote nenusipelnė daugiau 8. Ir tas 8-etas visai silpnas, ant paribės su 7.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas