Reasonable Woman
Sia

Sia po savo tikrai sėkmingo albumo This Is Acting (kurį aš labai mėgstu) mėtėsi ir barstėsi, tai paleido ganėtinai neįdomų kalėdinį albumą, po to paleido kiek įdomesnį, bet vis tiek nevisavertį pusiau albumą / pusiau filmo takelį Music, dar lepino pavieniais singlais. Bet sufokusuoto naujo studijinio darbo teko laukti 8 metus ir turime Reasonable Woman. Tad natūralu, aš šio albumo labai laukiau, gal net labiau negu man stilistiškai labiau artimų roko ar metalo albumų. 

Aš šį albumą prisijaukinau greitai, jis yra pakankamai lengvas ir prieinamas tūlai ausiai klausinys. Tačiau tokios sensacingos, muzikaliai ir vokaliai stiprios pop muzikos, kokią turėjom 1000 Forms of Fear bei This Is Acting albumuose, čia nėra tiek daug. Nors net ir pop muzikoje kokybė su populiarumu nebūtinai koreliuoja, bet iš tikrųjų net žiūrint per kokybinę prizmę sunku įsivaizduoti, kad šis albumas turėtų kažkokį megahitą kaip kad Chandelier ar Cheap Thrills. Tai yra milijardines perklausas Spotify turinčios dainos. Iš šio albumo sėkmingiausias singlas yra Gimme Love, kas galbūt yra logiška, daina turi galingą ir įsimintiną priedainį, bet ji neturi ką pademonstruoti prieš jau minėtus pop gigantus. Ir tas atsispindi perklausose – VOS perkopia 100 milijonų. Tokio kalibro žvaigždei kaip Sia čia turėtų būti nusivylimas.

Visgi man populiarumas yra nulinės reikšmės dalykas, bandau ieškoti sau malonaus skambesio nesidairydamas į statistikas. Po pusėtinai įdomaus opener'io Little Wing (gal net būtų buvę geriau, jei būtų išsipildęs lūkestis, kad po šiuo pavadinimu slepiasi Jimi Hendrix dainos koveris) stoja pirma, mano nuomone, stipri daina Immortal Queen. Man labai patinka vokalinis Sios ir Chaka Khan duetas, Chaka, jau įžengusi į 8-ąją dešimtį, vis dar turi šarmingą balsą. Pati dainos tema kaip ir tinka šiam stipriam moterų duetui, bet truputį tas Beyonces stiliaus moteriškos savivertės peraukštinimas darosi pigokas ir nuvalkiotas. 

Dance Alone daina tikrai turi Kylie Minogue charakterio, net ne vokaliai, o ir muzikaliai. Ryškus ritminis motyvas ir truputį minimalistinės sintezatoriaus frazės matyt yra Kylie vizitinė kortelė. I Had a Heart gan pusėtina lėtesnė baladė, o po Gimme Love seka dviejų mano mėgstamų dainų duetas: Nowhere To Be ir Towards The Sun. Nors tūlam klausytojui šios dainos gali paskęsti tarp didesnių hitų, tačiau jų lėtesnė, atmosferiškesnė natūra man būtent ir imponuoja. Jose abejose jaučiu smagų, truputį atipišką pop dainoms ritmą, ir gerą jo santykį su melodijos dėmeniu. Kaip ir minėjau atskirame komentare prie Towards The Sun, šioje dainoje man papildomai patinka sintezatorių aranžuotės, man primenančios Stevie Nicks dainą Stand Back. 

Incredible turi vieną įdomiausiai skambančių posmų ir tuo labiau priešdainių (neva taip lietuviškai reiktų vadinti pre-chorus?), tačiau jos priedainis su Labrinth vokalu mane stačiai nuvilia, to daina prašosi kažko gerokai kitokio, aštresnio ir efektingesnio. Beveik būčiau patenkintas, kad priešdainis veiktų kaip priedainis ir nebūtų jokios daugiau sekcijos apskritai. Champion yra nervuojanti daina, aranžuotė primityvi, naudojami gan lengvai pamėgdžiojami, bet iš savęs neįdomūs garsai. Man ji silpniausia albume. Ir po silpniausios dainos iškart stoja albumo žvaigždė: I Forgive You yra šio albumo Chandelier. Ką Sia išlaikė iki pat dabar, tai gebėjimą rašyti fantastiškas power balades. Tą parodė Music soundtrack'e su absoliučiai nutrenkiančia Courage to Change, ir savo sėkmę pakartoja su I Forgive You. Ir jos balsas būtent labiausiai sutvertas tokioms dainoms. Ir matyt todėl 1000 Forms of Fear bei This Is Acting yra tokie patrauklūs albumai – jie turėjo daugiau nei vieną tokio galingumo superbaladę su Sios vokaline akrobatika. I Forgive You vokalo prasme niekuo nenusileidžia Chandelier. 

Albumas užsidaro penkiomis kiek menkiau pastebimos dainomis, nors man patinka gan minimali Wanna Be Known aranžuotė, vėlgi atsiveria gan daug vietos Siai atlikti gerą, stiprią, melodingą vokalo liniją. Taip pat išskirčiau pačią paskutinę Rock And Balloon, kuri yra kitoniška daina, gal net labiausiai primenanti ankstyvąją Sios kūrybą, joje galima justi lengvą atmosferiškos alternatyvos prieskonį. Tai yra aiškiai viena albumo daina, kur fokusas į atmosferą nusveria fokusą į skambesio ryškumą / įsimintinumą, kitaip tariant, tai yra mažiausiai pop daina albume. 

Tiesa, Sia paliko ganėtinai gerą baladę Did Me A Favor už albumo ribų. Aš beveik suprantu tą sprendimą, tai, kaip ji sukomponuota, ji skamba vos ne kaip roko baladė, o ne pop daina. Jei nuimtum Sios vokalą, muzikoje beveik girdėtum kokius Aerosmith. 

Kad ir albume sporadiškai yra gerų dainų ir viena absoliučiai nepriekaištinga daina, visgi bendra suma niekaip neužlipa į Sios auksinių laikų kokybę. Bet tikrai nesiruošiu būtų toks aštrialiežuvis kaip nemaža dalis šio albumo apžvalgininkų. Albumui rašau stiprų 8-etą.