Six Degrees of Inner Turbulence (CD 1)
Dream Theater

Nuolat grįžtu prie šio DT albumo. Jis man tinkamas visoms nuotaikoms. Glass Prison kelia mane į praeitį, kuomet užsiklausydavau Black Sabbath.Ir išties, įžanga primena dainos Black Sabbath įžangą, tolau Sabbath Bloody Sabbath slogumas ir pagaliau reikalas įsivažiuoja į DT nuosavas vėžias, kur pasijuntu, lyg žiūrėčiau kriminalines kronikas. Blind Faith - energijos ir melodingo nunešimo banga. Puikus kūrinys. Misunderstood - ramybės sala su bangų mūša į krantą. Dainos pabaigoje išnyra miražai ir šiaip psichodelinė fantasmagorija. Great Debatre - kaleidoskopinė panorama - čia užgirsi net Pink Floyd "On the Run" motyvą pačioje pabaigoje. O paskutinė Disappier mane tiesiog žudo savo skausminga melancholija, toks saldus skausmas.

Kaip dabar madinga klausti, kokį albumą laikai savo gyvenimo garso takeliu, ko gero atsakyčiau, kad Six Degrees of Inner Turbulence CD1 arba Pink Floyd Dark Side of the Moon.