Neblogas albumas, bet ar prilygsta ankstesniam albumui No Geography? Toli gražu. No Geography buvo kvintescencinis šios grupės darbas ir tokią aukštą kartelę pasiekti dar kartą tikrai didelis iššūkis. For That Beautiful Feeling savo atmosfera skiriasi nuo No Geography. Jei No Geography fokusas buvo į ritmą ir groove'ą, tai For That Beautiful Feeling daug pasteliškesnio kolorito, svajingesnis, atmosferiškesnis. Labai gerbiu gerai padarytus atmosferinius albumus, tačiau čia dėl tam tikrų sprendimų mano dėmesys nėra išlaikomas. Gal netgi klaida padaryta dainų tvarkoje – pirmos trys kompozicijos dar žada kažką panašaus į No Geography skambesį, tačiau tik ties Goodbye albumas pradeda transformuotis į daug atmosferiškesnę kelionę. Ir dėl to mano favoritai ir pasilieka albumo pradžioje, ypač daina Live Again. Be konkurencijos įdomiausia, ryškiausiai skambanti kompozicija albume.
Goodbye yra lūžio taškas. Nors ir No Reason man skambėjo kaip mažiau įtikinama bet kokio singlo iš No Geography versija, tačiau Goodbye produkcija yra kažkas keisto. Iš niekur atsirandantys ausį rėžiantys, per garsus industriniai sintezatoriai ne tik kad kartoja tą patį melodinį motyvą gan ilgą laiko periodą, bet jie tiesiog sunkiai klausomi. Pirmą kartą šio albumo klausiau snūduriuodamas lėktuve. Tai nuo slėgio pokyčių jautrioms ausims ir apdujusioms smegenims Goodbye taip nepatiko, kad tiesiog perjungiau kitą kompoziciją.
Fountains blanki daina. Magic Wand, atrodytų, prasideda su ketinimu vėl įvesti vakarėlį šitame albume, ką jau padarė Live Again, tačiau visumoje daina patampa tiesiog tamsoku noktiurnu. Labiau viltis pateisina The Weight, kurią laikyčiau antra mėgstamiausia kompozicija albume. Tačiau vėlgi, ji man sudaro tik prastesnės dainos MAH versijos įspūdį. Na ir po The Weight albume neradau nieko įdomaus. Kolaboracija su Beck blankoka, Feels Like I'm Dreaming yra tiesiog per ilga kompozicija, nerandanti savo struktūros. For That Beautiful Feeling – labai monotoniškas closer'is. Melodiškai labiau įtraukė nebent The Darkness That You Fear, bet vėlgi, aranžuotės klausimu man pritrūko įdomesnių sprendimų.
Pradedu galvoti, kad tas pasteliškumas ir atmosferiškumas galima yra netyčinis, o tiesiog nulemtas gerokai kuklesnių sprendimų aranžuotėje, lyginant su No Geography albumu. No Geography vertinau 9-etu su pliusu. Šis albumas vertas mažiausiai vienu balu mažiau. Yra geros medžiagos, tik jos išvystymas reikšmingai žemiau idealios kartelės. Todėl 8-etas.
Aš tiesiog būčiau The Nice įkėlęs tuo momentu, kai Silentist mažiausiai tikisi, nes dabar susidaro įspūdis, kad nuolatiniu burbuliavimu galima pasiekt naudingų dalykų. Taip, Silentist manyje net tokio lygio pagiežą išaugino pastaruoju metu.
VA, parodziau kyshi.
Ikelkit nice kas nors jus keliate pastoviai children of boredom & pain in the as for salvation! As esu paskutini karta keles 2016metais kai man buvo 38m. Ir mano rankos buvo stiprios
2023 m. spalio 10 d. 10:14:02
7/10
____________________
Under The Iron Sea
2023 m. rugsėjo 30 d. 20:22:56
Neblogas albumas, bet ar prilygsta ankstesniam albumui No Geography? Toli gražu. No Geography buvo kvintescencinis šios grupės darbas ir tokią aukštą kartelę pasiekti dar kartą tikrai didelis iššūkis. For That Beautiful Feeling savo atmosfera skiriasi nuo No Geography. Jei No Geography fokusas buvo į ritmą ir groove'ą, tai For That Beautiful Feeling daug pasteliškesnio kolorito, svajingesnis, atmosferiškesnis. Labai gerbiu gerai padarytus atmosferinius albumus, tačiau čia dėl tam tikrų sprendimų mano dėmesys nėra išlaikomas. Gal netgi klaida padaryta dainų tvarkoje – pirmos trys kompozicijos dar žada kažką panašaus į No Geography skambesį, tačiau tik ties Goodbye albumas pradeda transformuotis į daug atmosferiškesnę kelionę. Ir dėl to mano favoritai ir pasilieka albumo pradžioje, ypač daina Live Again. Be konkurencijos įdomiausia, ryškiausiai skambanti kompozicija albume.
Goodbye yra lūžio taškas. Nors ir No Reason man skambėjo kaip mažiau įtikinama bet kokio singlo iš No Geography versija, tačiau Goodbye produkcija yra kažkas keisto. Iš niekur atsirandantys ausį rėžiantys, per garsus industriniai sintezatoriai ne tik kad kartoja tą patį melodinį motyvą gan ilgą laiko periodą, bet jie tiesiog sunkiai klausomi. Pirmą kartą šio albumo klausiau snūduriuodamas lėktuve. Tai nuo slėgio pokyčių jautrioms ausims ir apdujusioms smegenims Goodbye taip nepatiko, kad tiesiog perjungiau kitą kompoziciją.
Fountains blanki daina. Magic Wand, atrodytų, prasideda su ketinimu vėl įvesti vakarėlį šitame albume, ką jau padarė Live Again, tačiau visumoje daina patampa tiesiog tamsoku noktiurnu. Labiau viltis pateisina The Weight, kurią laikyčiau antra mėgstamiausia kompozicija albume. Tačiau vėlgi, ji man sudaro tik prastesnės dainos MAH versijos įspūdį. Na ir po The Weight albume neradau nieko įdomaus. Kolaboracija su Beck blankoka, Feels Like I'm Dreaming yra tiesiog per ilga kompozicija, nerandanti savo struktūros. For That Beautiful Feeling – labai monotoniškas closer'is. Melodiškai labiau įtraukė nebent The Darkness That You Fear, bet vėlgi, aranžuotės klausimu man pritrūko įdomesnių sprendimų.
Pradedu galvoti, kad tas pasteliškumas ir atmosferiškumas galima yra netyčinis, o tiesiog nulemtas gerokai kuklesnių sprendimų aranžuotėje, lyginant su No Geography albumu. No Geography vertinau 9-etu su pliusu. Šis albumas vertas mažiausiai vienu balu mažiau. Yra geros medžiagos, tik jos išvystymas reikšmingai žemiau idealios kartelės. Todėl 8-etas.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas