Labai energingas vokalas, vaidenasi Dio man. Šiaip itin stiprus atidarymas, ir labai nuoseklus albumas ta prasme, kad kompoziciškai vientisas. Pasigedau tos įvairovės, inovatyvumo. Dabar jaučiasi profesionalumas iš ilgametės patirties, tačiau trūksta kūrybiškumo. Dažnas reiškinys tarp senų grupių, leidžiančių naujus albumus šiame amžiuje.
Stilių apibūdinčiau kaip doom hard rock. Šiaip jau doom'iškumas bent šiame albume išreikštas silpnai, jaučiasi tik jo gaidelė.
Man tai vienas dalykas su dabartiniais emoji, tai kad jie gerokai didesni nei tekstas ir kartais dėl to negražiai atrodo. Nors nauji atrodo per maži, bent iš mano ekrano žiūrint, todėl net nežinau, koks sprendimas būtų geriausias.
Šiaip, at the end of all this, man emoji nėra svarbus reikalas. Jei jų nebūtų, aš nelabai ir pasigesčiau. Galėčiau parašyti dvitaškį ir D didžiąją arba skliaustą ir to užtektų visiems suprasti šiais laikais
Ten kažkokių elaborate emoji, kur ten visokių profesijų žmogeliukai būna ir pan. komplikuotos nesąmonės nenaudoju. Vėliavėlių ir tų turbūt nėra tekę gyvenime panaudoti.
Nu aš emoji prisijaukinau ir kartais komentaruose vartoju, tiesa, aš naudoju dažniausiai visokius generic smile'us ar kažkokius simbolius (kaip būna visokios varnelės, up-arrow, šauktukai facebook'e arba discord'e).
Kaip ir va emoji aptarimas yra naudingas. Būtų įdomu sužinoti ir visų nuomonę apie juos, kad ir esamus, kas kokius mėgsta naudoti, arba kodėl nemėgsta.
Ne jokia segregracija, tiesiog būtų chaosas jei ne iki galo funkcionuojantis būtų pas visus iš karto. Yra ką galima pokalbių dėžutėje pasakyt, ir yra ko ne. Manau, vis tiek maloniau žinoti, kad kažkas išvis daroma, negi ne?
Segregacija kažkokia... )))))))))
Kadangi mes neturėtume žinot šios informacijos, tai gal geriau jam a.ž. rašyt negu pokalbių dėžutėje dėstyti problemas. Efektyviau tiesiog. Mes vis tiek nerelate'inam.
2018 m. rugsėjo 30 d. 19:33:42
Labai energingas vokalas, vaidenasi Dio man. Šiaip itin stiprus atidarymas, ir labai nuoseklus albumas ta prasme, kad kompoziciškai vientisas. Pasigedau tos įvairovės, inovatyvumo. Dabar jaučiasi profesionalumas iš ilgametės patirties, tačiau trūksta kūrybiškumo. Dažnas reiškinys tarp senų grupių, leidžiančių naujus albumus šiame amžiuje.
Stilių apibūdinčiau kaip doom hard rock. Šiaip jau doom'iškumas bent šiame albume išreikštas silpnai, jaučiasi tik jo gaidelė.
2018 m. rugpjūčio 2 d. 13:02:28
Su šiuo albumu Trouble grįžta prie savo šaknų, visai kaip tą padarė Paradise Lost.
Trouble vėl skamba doom rėžime, kažkiek koregavimo įneša psichodelikos inspiruota daina The Greying Chill of Autumn,.
Užkabino momentaliai, susiklausė l. sklandžiai. Nepretenzingas albumas, 9 dabar.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly