The Future Never Waits
Hawkwind

Panašiai kaip ir praeitas albumas Somnia, man The Future Never Waits palieka dvilypius jausmus. Somnia turėjo ypatumą, kad to albumo pirma pusė buvo labai stipri, o antra – vidutiniška. Šis albumas turi labai stiprų vidurį, bet pradžia ir galas neprilygsta uždėtai kartelei. O kartelė uždėta labai aukšta, manau, kad Rama (The Prophecy) pretenduoja tapti mano metų daina. Tai taip pakilu, taip veža, taip įsimintina. Primena klasikinius Hawkwind kūrinius, labiausiai – Brainstorm iš gūdžių 1972-ųjų. Outside Of Time turi nuostabiausią atmosferą albume, ypač antroje dainos pusėje. Jau nekalbant apie tai, kokio gerumo gitaros solo yra dainos pabaigoje. Kartu su įdomiu instrumentalu USB1, kuriame vėlgi ryškus gitaros vaidmuo, šios trys kompozicijos turbūt sudaro geriausią 2023 metų trijų naujų dainų run'ą albume (kol kas). Ir netgi būtų galima prijungti zappišką improvizaciją They Are So Easily Distracted, kuri yra ketvirta mano mėgstamiausia kompozicija albume.

Bet, deja, pirmos trys ir paskutinės trys dainos nepasiūlo nei tokio išsitaškymo kaip Rama, nei tokios atmosferos kaip Outside of Time ar They Are So Easily Distracted. Iš pirmųjų trijų gal The End susiklauso neblogai, tačiau titulinė daina truputį nykoka, per savo ilgą trukmę nieko įsimintino taip ir neatneša. Aldous Huxley panašiai: tai savotiškai dviejų dalių improvizacija su vokalų sample'ais, tikrai primena tai, ką Hawkwind išdarinėjo antroje albumo Somnia pusėje. Tačiau nei pirmoji elektroniškesnė, nei antroji lyriškesnė pusė man nedaro poveikio. Galbūt tai turėčiau traktuoti kaip meditacinį foną, nes tai nėra kompozicija, kurią būčiau nusiteikęs įdėmiai klausyti. 

Paskutinės trys dainos irgi neįtikina: I'm Learning To Live Today nėra bloga daina, ji tiesiog vidutiniška, neturi išsiskiriančių momentų. Galbūt The Beginning, kad ir kokia chaotiška tai kompozicija, bet stipriausią prieskonį turi iš paskutinių trijų dainų. Ir Trapped In This Modern Age uždaro albumą panašiu stiliumi kaip The End. 

Savotiškai savo vertinimą galėčiau išskirstyti į trečdalius: pirmas trečdalis 8-etas, antras: 10-ukas, trečias: vėl 8-etas. Jų vidurkis: 9-etas su minusu. Tai tokį balą ir rašysiu šiam albumui, visgi 9-etu vertinau ir Somnia, kuris man paliko panašius jausmus.