Lola versus Powerman and the Moneygoround, Part One
The Kinks

Kol kas man tai gan nuobodokai susiklausęs albumas. Ne mano ausims. Prieš tai išleistas Arthur man daug įdomesnis, labiau atspindi mano skonį, jame randu daug daugiau dinamikos nei šiame. Jį jau perklausiau ne kartą ir klausysiu daugiau kartų, o vat dėl Lolos, nežinau, ar norėsiu sugrįžti. Neužkabino anksčiau prieš kažkiek čia metų, nekabina ir dabar. Tiesa, užsistojau prie dainos Lola - ši kažkaip pelnė mano simpatijas, per plauką. Kiek mėgstamesnė albume. Daugiau gal išskirčiau Top of The Pops, kuri prikaustė dėmesį ir privertė perklausyt kelis kartus, ir Rats, nors ir šios dainos, deja, mano ausims nesutvertos.

Potencialiai geriausias The Kinks albumas. Tiesa, šiam momentui kompetentingai dar negaliu šio teiginio užtvirtinti, nes nors didelę dalį The Kinks diskografijos esu girdėjęs, bet kai ką esu klausęs prieš daugiau nei dešimtmetį ir reiktų iš naujo viską pervertinti. Kaip tik šią savaitę The Kinks mielai skamba mano ausims, kelionei į komandiruotę į grotuvą įsimečiau du savo nuo seno mėgstamus albumus: šį ir Misfits, tad teko gerokai prisiminti ir dabar noriu išsamesnį komentarą apie albumą parašyti.

Lola turbūt yra tas albumas, kurį rekomenduočiau žmogui, kuris nieko nežino apie The Kinks, jame susijungia britpopo ir rokenrolo įtakos iš labiau 7-ojo dešimtmečio kūrybos ir esti labiau sofistikuotų roko, netgi sunkiojo roko formų, su kuriomis The Kinks daugiau eksperimentuos 8-ajame ir 9-ajame dešimtmečiuose. Tad Lola toks visa apimantis, ašinis grupės albumas. 

Žavingiausias dalykas yra, kaip dažniausiai su The Kinks albumais būna, labai daugiabriaunis, įvairiaspalvis songwriting'as. Albumas skamba labai homogeniškai, bet tuo pačiu nerasi dviejų panašių dainų albume, visos su savo stipriu charakteriu. Pabandžiau tokias mini etiketes priskirti kiekvienai dainai: The Contenders (bliuzinis pankas), Strangers (bitliška baladė), Denmark Street (rokiškas vodevilis), Get Back In Line (atmosferinė melancholija), Lola (melodingas roko headbanger'is), Top Of The Pops (sunkusis bliuzas), The Moneygoround (komiškas vodevilis), This Time Tomorrow (nuotaikinga bluegrass'iška baladė), A Long Way To Home (psichodelinis minoras), Rats (sunkusis rokas Blue Oyster Cult stiliumi), Apeman (tropinio roko satyra), Powerman (galinga boso ataka), Got To Be Free (lengvas psichodelinis pop). Šitos pastraipos užtenka iliustracijai, koks tai originalus ir nuostabus albumas.

Aš neturiu nemėgstamų dainų albume. Galbūt The Moneygoround mano skoniui jau kiek per daug vodeviliška, A Long Way To Home galbūt kiek paskęsta kitų dainų apsuptyje, bet tai vienintelės vietos, kur galėčiau kažkokį subjektyvų minusiuką uždėti. Nuo seno turiu dvi mėgstamiausias dainas albume: This Time Tomorrow ir Strangers. Prie This Time Tomorrow jau komentavau, kaip sinergiškai man viskas toje dainoje veikia, ir tos puikios dviejų gitarų partijos, ir nuostabus vargonas antrame plane, ir aš tikrai atrandu stiprų ryšį su dainos tekstu, kai per nuolatinį bėgimą pamirštame sustoti ir iš tikrųjų pagyventi gyvenimą. Strangers yra tiesiog nuostabiai ritmiška baladė su puikia, Beatles primenančia melodija. Netgi Davies'o balse kažkiek girdžiu Lennon'o gaidelę. Tiesa, patys bitlai manęs tokiu lygiu nepaliečia kaip The Kinks... kodėl taip yra, go figure :/ Prie labai stiprių dainų taip pat priskirčiau megahitą Lola, Get Back In Line, Top Of The Pops. Likusios nepaminėtos dainos irgi stiprios.

Rašau 10-uką per daug nesvarstydamas. Tikiuosi artimiausiu metu prasilėkti prie daugiau The Kinks albumų, kad įsitikinčiau šio albumo pozicija mano asmeniniame The Kinks tope, bet jau dabar nujaučiu, kad tai bent top3 albumas.