The Mars Volta
The Mars Volta

The Mars Volta ne tik kad sugrįžo, bet visiškai reinvent'ino save su šiuo albumu. Aš turiu pasakyti, kad man net patinka, kad jie šitokį pokytį link alternatyvesnės, elektroniškesnės muzikos padarė, nepaisant to, kad šitas albumas man nepretenduoja tarp geresnių metų albumų. Aš tiesiog labai gerbiu drąsius grupių pokyčius ir man šita situacija tikrai primena King Crimson sugrįžimą su Discipline, tiesa, Discipline turėjo daug daugiau įtakos muzikos pasauliui nei šitas albumas. Kitas dalykas: aš nesu didelis The Mars Volta fanas, man jų aršiai skambantis progrokas visais laikais sunkiai lipo. Todėl šis albumas man yra prieinamiausia, lengviausiai virškinama The Mars Volta muzika. 

Bet ar šitas albumas visiškai nubraukė visą praeitį iki tokio laipsnio, kad liežuvis nesiverčia to pavadinti The Mars Volta albumu? Tikrai ne, vingrūs komponavimo sprendimai, neįprasti, džiaziškai skambantys pragrojimai vis dar čia, tiesiog įvilkti į visai kitą formatą. Todėl šis albumas skamba taip įdomiai. Tiesa, mano kritika yra ta, jog dainos ir jų atskiri momentai gana sunkiai išryškėja tokioje garsų įvairovėje. Aišku, tikėtis kažko labiau hooky iš The Mars Volta galbūt naivoka. Bet va mano mėgstamiausia daina šiame albume yra Graveyard Love – ją man tokią simpatišką padaro tai, kad melodija gana įsimintina ir yra gana pastovus ritminis motyvas su sintezu, kuris labai įsikala į galvą ir skamba smagiai. Blank Condolences yra dar viena mano mėgstama daina, kuri labai gerai apibendrina tai, kas vyksta visame albume: daug dinamikos, šiek tiek amorfiškai skambančios melodijos, vietomis kokie aštresni gitaros ar klavišų pragrojimai. Albume gale esančios Equus 3 ir The Requisition taip pat turi tokių ryškiau prasprogstančių priedainių, kurie praturtina kompozicijas.

Bet ties čia man įstrigusių dainų sąrašas ir pasibaigia: norėtųsi, kad kitos albumo dainos nebūtų taip pravinguriuojančios pro ausis be didelio efekto. Todėl šiam albumui rašau 8 balus.