Gerbiu grupės eksperimentavimus, man patinka, kad ieškoma naujų plotmių kaip išsireikšti, ir pasitikiu brolių Cavanagh bandymais, tačiau turiu pasakyti, kad šitas albumas manęs visai neužkabino. Kai išgirdau Springfield, užsikėliau per aukštas viltis, nes tikrai atrodė, kad turėtų būti puikus atmosferinis, su post rokiškais elementais albumas, tačiau visuma pasirodė arba perspausta, arba nepakankamai išpildyta - truputi pasimečiau. Nepadėjo ir kelios perklausos. Leaving It Behind ir Can't Let Go - stipresnės vietos pagal mane.
____________________
Kas tau skirta visada ras kelią pas tave.
Atmosferinio roko albumas-tęsinys. Kas yra klausęsis Anathema ilgesnį laiką, be vargo atseks sąsajas su A Fine Day to Exit. Ir ne vien jūros bangų mūšos garsas ar automobilio radijo sukiojimas, ieškant ko paklausyti.
Klavišinių pagrindu formuojamos dainų pradžios plėtojamos ne išvystant melodijos galimybes, bet daugiausiai apdorojant motyvą dinamiškai, spalvinant jį tembrais ir garso stoprumu. Moteriškas vokalas čia pliusas, jis dainoms suteikia svajingos nuotaikos ir absoliutus lyderis mano ausims yra Ghost, kurios melodijos grožis išskirtinis šiame albume.
Man šis albumas momentaliai asocijavosi su Nosound muzika - dainos, prasidėjusios kaip atmosferinis rokas, į pabaigą ima skambėti visai kaip post rokas. Tai nėra blogai, Anathema nestovi vietoje, ji eksperimentuoja.
Silpnesnės albumo pusės: trumpų motyvų nesaikingas kartojimas juos neesminiai plėtojant garso spalvomis, sintetiniai mūšamieji ir gal dar kas, ko tuoj pat negaliu įvardyti. Sipniausia albumo daina instumentalas San Francisco, būtent su šiomis kliautimis.
Stipriausios dainos: Ghost, Wildfire ir WilsoniškasBack to the Start. Visumoj dominuoja stipriosios pusės, todėl albumui stiprus 9.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Nors su music'o administravimu man visados taip buvo – kadangi HTML ir panašių dalykų niekur kitur nepraktikuoju, tai tiesiog mokaisi iš kitų jau tinklalapyje esančių pavyzdžių ir viskas.
Šiaip, sukurti bazinį renginį (be jo aprašymo) yra ganėtinai paprasta (tiesa, iš duoto šablono neaišku, kokių matmenų norima iš didelės ir mažos nuotraukos). Bet gražiai pateikti aprašą reikia mokėti. Gerai, kad yra gerų pavyzdžių, be jų sunkiai.
Norėjau įkelti šiandien vyksiantį The Skys koncerto anonsą į music'ą, tai teko išpildyt seniai duotą pažadą pasimokyt renginius įkėlinėt. Damnit, yra ką paveikt, ypač kai ničnieko apie HTML neatsimeni.
Gavau Silentist kvietimą į draugus music'e. Būtent tada, kai aš pradėjau rimtai diskutuoti apie galimas jo besikartojančio neapdairaus elgesio pasekmes. Ne, nepriimsiu, Silentist, bet ačiū (o ir šiaip priėmimas į draugus music'e turi tik simbolinę prasmę)
Kai yra ne vienas ir ne du žmonės, kurie yra pasipiktinę tamstos elgesiu, galbūt problema ne visuose tuose žmonėse, o tamstoje? – klasikinis psichologinis klausimas, bet labai tinka šioje situacijoje.
2017 m. liepos 13 d. 00:58:59
Gerbiu grupės eksperimentavimus, man patinka, kad ieškoma naujų plotmių kaip išsireikšti, ir pasitikiu brolių Cavanagh bandymais, tačiau turiu pasakyti, kad šitas albumas manęs visai neužkabino. Kai išgirdau Springfield, užsikėliau per aukštas viltis, nes tikrai atrodė, kad turėtų būti puikus atmosferinis, su post rokiškais elementais albumas, tačiau visuma pasirodė arba perspausta, arba nepakankamai išpildyta - truputi pasimečiau. Nepadėjo ir kelios perklausos. Leaving It Behind ir Can't Let Go - stipresnės vietos pagal mane.
____________________
Kas tau skirta visada ras kelią pas tave.
2017 m. birželio 10 d. 07:43:47
Atmosferinio roko albumas-tęsinys. Kas yra klausęsis Anathema ilgesnį laiką, be vargo atseks sąsajas su A Fine Day to Exit. Ir ne vien jūros bangų mūšos garsas ar automobilio radijo sukiojimas, ieškant ko paklausyti.
Klavišinių pagrindu formuojamos dainų pradžios plėtojamos ne išvystant melodijos galimybes, bet daugiausiai apdorojant motyvą dinamiškai, spalvinant jį tembrais ir garso stoprumu. Moteriškas vokalas čia pliusas, jis dainoms suteikia svajingos nuotaikos ir absoliutus lyderis mano ausims yra Ghost, kurios melodijos grožis išskirtinis šiame albume.
Man šis albumas momentaliai asocijavosi su Nosound muzika - dainos, prasidėjusios kaip atmosferinis rokas, į pabaigą ima skambėti visai kaip post rokas. Tai nėra blogai, Anathema nestovi vietoje, ji eksperimentuoja.
Silpnesnės albumo pusės: trumpų motyvų nesaikingas kartojimas juos neesminiai plėtojant garso spalvomis, sintetiniai mūšamieji ir gal dar kas, ko tuoj pat negaliu įvardyti. Sipniausia albumo daina instumentalas San Francisco, būtent su šiomis kliautimis.
Stipriausios dainos: Ghost, Wildfire ir Wilsoniškas Back to the Start. Visumoj dominuoja stipriosios pusės, todėl albumui stiprus 9.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly