Šiek tiek pagerėjo mano nuomonė per 4 metus, nes kai išėjo, manęs šis albumas pernelyg neužkabino, netgi pasirodė kiek nuobodokas. Dabar grįžtu prie jo po The Absence of Presence daugybės perklausų. Matyt susigyvenau su šiuolaikiniu Kansas skambesiu, nes šiame albume nieko ypač kitokio nėra, tik gal šis melodingesnis, The Absence of Presence daugiau dinamikos ir draivo. Man The Absence of Presence dėl to patinka labiau, bet tik šiek tiek.
Čia vėlgi situacija analogiška: antra albumo pusė stipresnė (ir gal net gerokai) nei pirma. Smagu, kad albumas gerai užsibaigia (tiesa, Section 60 žalokas instrumentalas), bet vis tik pirma pusė nuteikia prasčiau (matyt tai ir buvo mano pirmųjų perklausų afekto priežastis). Mano mėgstamiausi kūriniai yra puikų rifą turinti Crowded Isolation ir įdomiai visapusiškai išpildyta Camouflage. Tiesa, ir ilgoji The Voyage of Eight Eighteen imponuoja, ir Rhythm in the Spirit. Patinka ir tamsoka, atmosferinė Refugee. Melodiškai man nepatinka With This Heart ir The Unsung Heroes, bet tai neblogos dainos. Bendrai albumo įvertinimą pakeliu nuo pirmykščio 8-eto iki 9-eto.
Yra ir gerų dalykų, gerai, kad yra Spotify integracija, kuri leidžia paklausyt dainų previews, ir apie kurią kalbėta buvo dar 2017 berods. Dėl šito džiaugiuos
Bet vis dėlto, nepaneigsi, kad tai išlieka unikali vieta internetinėje erdvėje. Vienintelė tokia. Ir vis tiek smagu, kad žmonės kaip Einaras, Alvydas, dar kas nors, ją dar bando puoselėti.
Kiek nykoka tai dar lengvai pasakyta, manau. Galima visaip šitą vietą pavadinti - Dievo užmiršta dykyne, fosiline iškasena, post-apokaliptiniu pasauliu, dar kaip nors...
Nu čia kaip ir anksčiau, kiek nykoka. Tik protarpsniais vienas kitas senas narys vis užsuka ir vėl pradingsta. Bet koks toks sugrįžimas atrodo kaip didelis pagyvėjimas.
2020 m. lapkričio 5 d. 22:36:09
Šiek tiek pagerėjo mano nuomonė per 4 metus, nes kai išėjo, manęs šis albumas pernelyg neužkabino, netgi pasirodė kiek nuobodokas. Dabar grįžtu prie jo po The Absence of Presence daugybės perklausų. Matyt susigyvenau su šiuolaikiniu Kansas skambesiu, nes šiame albume nieko ypač kitokio nėra, tik gal šis melodingesnis, The Absence of Presence daugiau dinamikos ir draivo. Man The Absence of Presence dėl to patinka labiau, bet tik šiek tiek.
Čia vėlgi situacija analogiška: antra albumo pusė stipresnė (ir gal net gerokai) nei pirma. Smagu, kad albumas gerai užsibaigia (tiesa, Section 60 žalokas instrumentalas), bet vis tik pirma pusė nuteikia prasčiau (matyt tai ir buvo mano pirmųjų perklausų afekto priežastis). Mano mėgstamiausi kūriniai yra puikų rifą turinti Crowded Isolation ir įdomiai visapusiškai išpildyta Camouflage. Tiesa, ir ilgoji The Voyage of Eight Eighteen imponuoja, ir Rhythm in the Spirit. Patinka ir tamsoka, atmosferinė Refugee. Melodiškai man nepatinka With This Heart ir The Unsung Heroes, bet tai neblogos dainos. Bendrai albumo įvertinimą pakeliu nuo pirmykščio 8-eto iki 9-eto.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2017 m. vasario 25 d. 19:05:18
Nugi velniškai geras albumas. Visai nesijaučia didžiulio laiko tarpo. Antra albumo pusė - klasika.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly