The Second Brightest Star daina yra kalta, kad aš taip pamėgau Big Big Train muziką. Vien dėl to aš negaliu nurašyti šio albumo iš Folklore/Grimspound/The Second Brightest Star trilogijos. Bet tai keistokos koncepcijos albumas. Nors man jis visada patiko, bet man labai sunku jį vertinti lyginant su Folklore ir Grimspound, nes pastaruosius sudarė tiktai originali medžiaga, o čia yra visa Grimlore sekcija su Brooklands Sequence, kuri apjungia On The Racing Line iš Grimspound ir Brooklands iš Folklore, taip pat London Plane Sequence, kuri prie London Plane iš Folklore prijungia įdomią Turner On The Thames įžangą, o galiausiai dar pasiūlo ir The Gentlemen's Reprise: Experimental Gentlemen (iš Grimspound) dainos reprizą. Ir iš šitų dalykėlių man London Plane šiame albume skamba įdomiau, o ir The Gentlemen's Reprise yra pavyzdinė repriza (gal dėl to, kad originali daina yra viena mano mėgstamiausių Big Big Train repertuare). Bet tas perėjimas tarp On The Racing Line ir Brooklands man nenuskamba labai sklandžiai, jau mieliau renkuosi atskiras jų versijas. Ir bet kokiu atveju, man sunku vertinti jas šio albumo kontekste, nes tai nėra šviežiai iškepti motyvai.
Tuo tarpu verta pakalbėti apie pirmąsias septynias kompozicijas. Iš jų yra 3 neilgi instrumentalai: Haymaking (prog-folk-rokas pozityvia gaida, bet man nelabai limpa), London Stone smagi pianino miniatūra, ir Terra Australis Incognita, kuri irgi nėra labai įsimintina. Tačiau iš likusių keturių vokalinių dainų man trys žiauriai patinka: tai titulinė daina The Second Brightest Star, kuri, kaip minėjau, man kadaise nunešė stogą, aš jau labai daug klausydavau, man ji buvo britiškumu dvelkiančio progroko etalonas, tiesa, gal šiuo metu jau jos nebestatyčiau į numeris vienas poziciją, bet tikrai tarp mėgstamiausių. Taip pat The Leaden Stour su vingria melodija ir ta puikia džiazine užsklanda. Ir Skylon puiki lengva progroko daina. The Passing Widow irgi nėra silpna daina, bet ji truputį nublanksta šių dainų kontekste.
Taigi, originaliai albumo daliai galėčiau drąsiai parašyti 9-etą su pliusu. Bet ar Grimlore dalis, kuri skamba tikrai gerai, iškelia šį albumą iki 10-uko. Gal vis tik ne. Labiau norėčiau matyti originalaus materialo šiame albume. Grimlore dalį labiau įsivaizduočiau kaip atskirą kompiliaciją, dabar ji taip dirbtinai prišlieta kaip studijinio albumo dalis. Dėl to apsiribosiu 9-etu su pliusu.
praeityje ir pasaulis saves ligi galo nesusinaikino. Tik pora Japonijos miestu ir likusi pavojinga pusiausvyra tarp ass & mouth, rytu & vakaru, juodu & raudonu, geru & blogu, blondinu & brunetu, pionieriu & skautu, kairiu & desiniu
Vieno tukstancio devyniu simtu keturiu su puse desimciu musu dievo metu paukscio gegutes devintadieni baigesi chaosas ir nesantaika kai maisesi dangus ir zeme. Bobute ir senelis liko gyvi. Ir to pasekoje as cia esu. Salmai viksrai minos ir skeveldros liko
He sees you when you're sleeping (Big Bro!)
He knows when you're awake (Big Bro!)
He knows if you been bad or good (Tabloidas)
So be good for goodness sake
Oh, you better watch out, you better not cry
Better not pout, I'm tellin' you why
2021 m. balandžio 16 d. 17:08:17
The Second Brightest Star daina yra kalta, kad aš taip pamėgau Big Big Train muziką. Vien dėl to aš negaliu nurašyti šio albumo iš Folklore/Grimspound/The Second Brightest Star trilogijos. Bet tai keistokos koncepcijos albumas. Nors man jis visada patiko, bet man labai sunku jį vertinti lyginant su Folklore ir Grimspound, nes pastaruosius sudarė tiktai originali medžiaga, o čia yra visa Grimlore sekcija su Brooklands Sequence, kuri apjungia On The Racing Line iš Grimspound ir Brooklands iš Folklore, taip pat London Plane Sequence, kuri prie London Plane iš Folklore prijungia įdomią Turner On The Thames įžangą, o galiausiai dar pasiūlo ir The Gentlemen's Reprise: Experimental Gentlemen (iš Grimspound) dainos reprizą. Ir iš šitų dalykėlių man London Plane šiame albume skamba įdomiau, o ir The Gentlemen's Reprise yra pavyzdinė repriza (gal dėl to, kad originali daina yra viena mano mėgstamiausių Big Big Train repertuare). Bet tas perėjimas tarp On The Racing Line ir Brooklands man nenuskamba labai sklandžiai, jau mieliau renkuosi atskiras jų versijas. Ir bet kokiu atveju, man sunku vertinti jas šio albumo kontekste, nes tai nėra šviežiai iškepti motyvai.
Tuo tarpu verta pakalbėti apie pirmąsias septynias kompozicijas. Iš jų yra 3 neilgi instrumentalai: Haymaking (prog-folk-rokas pozityvia gaida, bet man nelabai limpa), London Stone smagi pianino miniatūra, ir Terra Australis Incognita, kuri irgi nėra labai įsimintina. Tačiau iš likusių keturių vokalinių dainų man trys žiauriai patinka: tai titulinė daina The Second Brightest Star, kuri, kaip minėjau, man kadaise nunešė stogą, aš jau labai daug klausydavau, man ji buvo britiškumu dvelkiančio progroko etalonas, tiesa, gal šiuo metu jau jos nebestatyčiau į numeris vienas poziciją, bet tikrai tarp mėgstamiausių. Taip pat The Leaden Stour su vingria melodija ir ta puikia džiazine užsklanda. Ir Skylon puiki lengva progroko daina. The Passing Widow irgi nėra silpna daina, bet ji truputį nublanksta šių dainų kontekste.
Taigi, originaliai albumo daliai galėčiau drąsiai parašyti 9-etą su pliusu. Bet ar Grimlore dalis, kuri skamba tikrai gerai, iškelia šį albumą iki 10-uko. Gal vis tik ne. Labiau norėčiau matyti originalaus materialo šiame albume. Grimlore dalį labiau įsivaizduočiau kaip atskirą kompiliaciją, dabar ji taip dirbtinai prišlieta kaip studijinio albumo dalis. Dėl to apsiribosiu 9-etu su pliusu.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas