This Strange Engine
Marillion

Marillion kontekste aš vis tik šį albumą vadinčiau vidutiniu, nors yra labai neblogų dainų. Mano mėgstamiausios yra Man Of A Thousand Faces (kuri turi ryškią melodiją ir turtingą aranžuotę) ir An Accidental Man (šiek tiek sunkesnė, daugiau groove'o turinti kompozicija su puikiais Kelly vargonais). Estonia taip pat graži lengvesnio skambesio daina, One Fine Day irgi skaniai susiklauso. Netgi trumpesnė Memory of Water įsikala į galvą. Visgi albumas labiau apkarsta ties pabaiga: Hope For The Future karnavalas manęs visai nesujaudina, iškrenta iš konteksto labiau. O ilgoji This Strange Engine man visada darė jokios dainos įspūdį ir situacija iki šiol nepasikeitė: skamba vidutiniškai ir 5 minutės po perklausos, kai bandai reflektuoti, kas toje dainoje tau patiko, supranti, kad jau nebelabai ką ir beatsimeni. Todėl šiam albumui tikrai ne daugiau nei 8 balai. Šis albumas yra tarpinė stotelė nuolydyje, kuris prasidėjo sulig Brave albumu, o į dugną galiausiai atsimušime kitame albume Radiation. 

Geresnis nei vidutiniškas albumas. Yra jautrių liūdnų dainų, kurios atitinkamoje nuotaikoje priimamos su skausminga nostalgija linksmybėms. Čia tokios kategorijos būtų One Fine Day, Estonia, Memory of Water, An Accident Man. Ir lyg išgirdę tavo neišsakytą troškimą Marillion yra paruošę linksmąją Hope for the Future. 8 balai nei daug, nei mažai.

Absoliučiai geriausia daina šiame albume yra Estonia.