Šitas albumas virškinasi truputį lengviau negu vakar n kartų suktas Sepultura - Quadra. Bet tai dar automatiškai nereiškia, kad jis geresnis. Bet iš pirmųjų 5 dainų atrodė, kad čia dar vienas aukščiausios prabos metalo albumas. Bet antroj pusėj pradėjo jaustis vienas iš tų dalykų, dėl ko negaliu pakęsti daugumos vidutiniškai vertinamų thrash'o albumų – tas anthemic požiūris, kad reikia labai ryškaus priedainio, o posmo rifą galima vos ne randomizatoriumi parinkti ir tiks. Mano galva, ypač tas susikoncentravimas į priedainį jaučiasi dainose False Propher, Symptoms, gal šiek tiek Curse of Osiris. Code of Hammurabi išties atrodo labiau viskas subalansuota, dar tų avantiūriškų boso linijų privelta, bet aš žiauriai nepernešu didumos Testament tekstų ir Code of Hammurabi tiesiog chrestomatinis pavyzdys. „Eye for an eye for an eye / This is the code that I speak / Eye for an eye for an eye / The strong will not injure the weak“ – vienas beprasmiškiausių matytų ketureilių. Ir šiaip visas thrash'o žanras kenčia nuo silpnų tekstų, bet thrash'eriai kažin ar klauso thrash'o dėl tekstų... Tai pasilikau ties kompromisu, jog geriausiai subalansuota daina antroje pusėje, nepaisant visai gero finalinio instrumentalo Catacombs, yra The Healers.
O vat pirmos 5 dainos yra visos puikios. Tiesa, Children of the Next Level mane irgi veikia nesąmoningu tekstu šiek tiek. Bet WWIII yra labai tankiais rifais ir smagiu ritmu praturtintas gabalas. Dream Deceiver vėlgi viskas veikia, turbūt įsimintiniausias tiek posmas, tiek priedainis albume. Night of the Witch turbūt stipriausias gabalas albume, vos susilaikiau nuo 10-uko: išpildymas turiningas (neveltui 6 minutės), instrumentuotės geros, priedainis skamba gerai. City of Angels irgi išpildyta sumaniai, tik truputį mažiau ryški.
Pirmai albumo pusei rašyčiau solidų 9-etą, o antrai: 8-etą. Labai neapsisprendžiu dėl galutinio balo albumui. Tebūnie silpnas 9-etas, nes visas albumas bendrai palieka skanų pojūtį, nėra taip, kad antroji pusė visiškai nuvilia klausytoją, tiesiog ji truputį silpnesnė.
Perskaičiau kaip savo mintis, absoliučiai taip! Tik man Sepultura - Quadra davėsi lengviau už šį albumą. Įmantresnio thrash gal reikėtų paieškoti pas Lamb of God ar Havok? Bet Sputnik music Testament - Titans of Creation stato į 5 vietą, o Sepulturą nustumia į 13. Greičiausia čia veikia žanro grynumo faktorius.
Lamb of God naujasis albumas man išvis nekažką, nebent kalbam apie senesnius Lamb of God kūrinius, tada taip. Nors man sunku Lamb of God laikyti thrash'eriais, bet šiokių tokių elementų yra. Su Havok „nebendrauju“ Man asmeniškai thrash'o aukso viduriukas yra Megadeth.
Jo, aš irgi kažkaip daugiau girdėjau teigiamų atsiliepimų apie Testament, o apie Sepultura išvis nedaug pastebėjau komentarų. Aš manau, kad nors apie Quadra yra gerų apžvalgų prirašyta, tačiau kiek pražiopsotas internautų albumas.
Šitas albumas virškinasi truputį lengviau negu vakar n kartų suktas Sepultura - Quadra. Bet tai dar automatiškai nereiškia, kad jis geresnis. Bet iš pirmųjų 5 dainų atrodė, kad čia dar vienas aukščiausios prabos metalo albumas. Bet antroj pusėj pradėjo jaustis vienas iš tų dalykų, dėl ko negaliu pakęsti daugumos vidutiniškai vertinamų thrash'o albumų – tas anthemic požiūris, kad reikia labai ryškaus priedainio, o posmo rifą galima vos ne randomizatoriumi parinkti ir tiks. Mano galva, ypač tas susikoncentravimas į priedainį jaučiasi dainose False Propher, Symptoms, gal šiek tiek Curse of Osiris. Code of Hammurabi išties atrodo labiau viskas subalansuota, dar tų avantiūriškų boso linijų privelta, bet aš žiauriai nepernešu didumos Testament tekstų ir Code of Hammurabi tiesiog chrestomatinis pavyzdys. „Eye for an eye for an eye / This is the code that I speak / Eye for an eye for an eye / The strong will not injure the weak“ – vienas beprasmiškiausių matytų ketureilių. Ir šiaip visas thrash'o žanras kenčia nuo silpnų tekstų, bet thrash'eriai kažin ar klauso thrash'o dėl tekstų... Tai pasilikau ties kompromisu, jog geriausiai subalansuota daina antroje pusėje, nepaisant visai gero finalinio instrumentalo Catacombs, yra The Healers.
O vat pirmos 5 dainos yra visos puikios. Tiesa, Children of the Next Level mane irgi veikia nesąmoningu tekstu šiek tiek. Bet WWIII yra labai tankiais rifais ir smagiu ritmu praturtintas gabalas. Dream Deceiver vėlgi viskas veikia, turbūt įsimintiniausias tiek posmas, tiek priedainis albume. Night of the Witch turbūt stipriausias gabalas albume, vos susilaikiau nuo 10-uko: išpildymas turiningas (neveltui 6 minutės), instrumentuotės geros, priedainis skamba gerai. City of Angels irgi išpildyta sumaniai, tik truputį mažiau ryški.
Pirmai albumo pusei rašyčiau solidų 9-etą, o antrai: 8-etą. Labai neapsisprendžiu dėl galutinio balo albumui. Tebūnie silpnas 9-etas, nes visas albumas bendrai palieka skanų pojūtį, nėra taip, kad antroji pusė visiškai nuvilia klausytoją, tiesiog ji truputį silpnesnė.
Perskaičiau kaip savo mintis, absoliučiai taip! Tik man Sepultura - Quadra davėsi lengviau už šį albumą. Įmantresnio thrash gal reikėtų paieškoti pas Lamb of God ar Havok? Bet Sputnik music Testament - Titans of Creation stato į 5 vietą, o Sepulturą nustumia į 13. Greičiausia čia veikia žanro grynumo faktorius.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Šitas albumas virškinasi truputį lengviau negu vakar n kartų suktas Sepultura - Quadra. Bet tai dar automatiškai nereiškia, kad jis geresnis. Bet iš pirmųjų 5 dainų atrodė, kad čia dar vienas aukščiausios prabos metalo albumas. Bet antroj pusėj pradėjo jaustis vienas iš tų dalykų, dėl ko negaliu pakęsti daugumos vidutiniškai vertinamų thrash'o albumų – tas anthemic požiūris, kad reikia labai ryškaus priedainio, o posmo rifą galima vos ne randomizatoriumi parinkti ir tiks. Mano galva, ypač tas susikoncentravimas į priedainį jaučiasi dainose False Propher, Symptoms, gal šiek tiek Curse of Osiris. Code of Hammurabi išties atrodo labiau viskas subalansuota, dar tų avantiūriškų boso linijų privelta, bet aš žiauriai nepernešu didumos Testament tekstų ir Code of Hammurabi tiesiog chrestomatinis pavyzdys. „Eye for an eye for an eye / This is the code that I speak / Eye for an eye for an eye / The strong will not injure the weak“ – vienas beprasmiškiausių matytų ketureilių. Ir šiaip visas thrash'o žanras kenčia nuo silpnų tekstų, bet thrash'eriai kažin ar klauso thrash'o dėl tekstų... Tai pasilikau ties kompromisu, jog geriausiai subalansuota daina antroje pusėje, nepaisant visai gero finalinio instrumentalo Catacombs, yra The Healers.
O vat pirmos 5 dainos yra visos puikios. Tiesa, Children of the Next Level mane irgi veikia nesąmoningu tekstu šiek tiek. Bet WWIII yra labai tankiais rifais ir smagiu ritmu praturtintas gabalas. Dream Deceiver vėlgi viskas veikia, turbūt įsimintiniausias tiek posmas, tiek priedainis albume. Night of the Witch turbūt stipriausias gabalas albume, vos susilaikiau nuo 10-uko: išpildymas turiningas (neveltui 6 minutės), instrumentuotės geros, priedainis skamba gerai. City of Angels irgi išpildyta sumaniai, tik truputį mažiau ryški.
Pirmai albumo pusei rašyčiau solidų 9-etą, o antrai: 8-etą. Labai neapsisprendžiu dėl galutinio balo albumui. Tebūnie silpnas 9-etas, nes visas albumas bendrai palieka skanų pojūtį, nėra taip, kad antroji pusė visiškai nuvilia klausytoją, tiesiog ji truputį silpnesnė.
Cia taip kaip Uzkalniui duot pavertint koncervus & lasinius & pashteta ( aisku su uogiene) kur undermenshai valgo jei piggiai randa. Ar nenukentes Sahja morale?
2020 m. gruodžio 28 d. 16:25:45
Lamb of God naujasis albumas man išvis nekažką, nebent kalbam apie senesnius Lamb of God kūrinius, tada taip. Nors man sunku Lamb of God laikyti thrash'eriais, bet šiokių tokių elementų yra. Su Havok „nebendrauju“
Man asmeniškai thrash'o aukso viduriukas yra Megadeth.
Jo, aš irgi kažkaip daugiau girdėjau teigiamų atsiliepimų apie Testament, o apie Sepultura išvis nedaug pastebėjau komentarų. Aš manau, kad nors apie Quadra yra gerų apžvalgų prirašyta, tačiau kiek pražiopsotas internautų albumas.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2020 m. gruodžio 28 d. 16:00:52
Perskaičiau kaip savo mintis, absoliučiai taip! Tik man Sepultura - Quadra davėsi lengviau už šį albumą. Įmantresnio thrash gal reikėtų paieškoti pas Lamb of God ar Havok? Bet Sputnik music Testament - Titans of Creation stato į 5 vietą, o Sepulturą nustumia į 13
. Greičiausia čia veikia žanro grynumo faktorius.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2020 m. gruodžio 28 d. 15:14:05
Šitas albumas virškinasi truputį lengviau negu vakar n kartų suktas Sepultura - Quadra. Bet tai dar automatiškai nereiškia, kad jis geresnis. Bet iš pirmųjų 5 dainų atrodė, kad čia dar vienas aukščiausios prabos metalo albumas. Bet antroj pusėj pradėjo jaustis vienas iš tų dalykų, dėl ko negaliu pakęsti daugumos vidutiniškai vertinamų thrash'o albumų – tas anthemic požiūris, kad reikia labai ryškaus priedainio, o posmo rifą galima vos ne randomizatoriumi parinkti ir tiks. Mano galva, ypač tas susikoncentravimas į priedainį jaučiasi dainose False Propher, Symptoms, gal šiek tiek Curse of Osiris. Code of Hammurabi išties atrodo labiau viskas subalansuota, dar tų avantiūriškų boso linijų privelta, bet aš žiauriai nepernešu didumos Testament tekstų ir Code of Hammurabi tiesiog chrestomatinis pavyzdys. „Eye for an eye for an eye / This is the code that I speak / Eye for an eye for an eye / The strong will not injure the weak“ – vienas beprasmiškiausių matytų ketureilių. Ir šiaip visas thrash'o žanras kenčia nuo silpnų tekstų, bet thrash'eriai kažin ar klauso thrash'o dėl tekstų... Tai pasilikau ties kompromisu, jog geriausiai subalansuota daina antroje pusėje, nepaisant visai gero finalinio instrumentalo Catacombs, yra The Healers.
O vat pirmos 5 dainos yra visos puikios. Tiesa, Children of the Next Level mane irgi veikia nesąmoningu tekstu šiek tiek. Bet WWIII yra labai tankiais rifais ir smagiu ritmu praturtintas gabalas. Dream Deceiver vėlgi viskas veikia, turbūt įsimintiniausias tiek posmas, tiek priedainis albume. Night of the Witch turbūt stipriausias gabalas albume, vos susilaikiau nuo 10-uko: išpildymas turiningas (neveltui 6 minutės), instrumentuotės geros, priedainis skamba gerai. City of Angels irgi išpildyta sumaniai, tik truputį mažiau ryški.
Pirmai albumo pusei rašyčiau solidų 9-etą, o antrai: 8-etą. Labai neapsisprendžiu dėl galutinio balo albumui. Tebūnie silpnas 9-etas, nes visas albumas bendrai palieka skanų pojūtį, nėra taip, kad antroji pusė visiškai nuvilia klausytoją, tiesiog ji truputį silpnesnė.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2020 m. balandžio 4 d. 10:32:11
Sentimentai kietakakčiams trešeriams.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly