UMMAGUMMA
Pink Floyd

jega! kuo daugiau klausai tuo idomiau skamba...

Šitas albumas seniai laukė atnaujinamas. Dėkui Pentaxx, jis skamba kaip ir priklauso. O viršelis toks neryškus, kadangi yra celofaniniame aplanke. Matyt savininkas labai vertina savąją plokštelę, net skenuodamas neišėmė jos iš celofano. Suprantu jį - išimti nėra sunku, bet vėl jį užmauti beveik neįmanoma neperplėšus įmovos.

Kadangi albumu niekas ir nepasirūpins, pasirūpinu aš :)

Susigrėbiau viena ripo egzemplioriu, todel skamba geriausia sio dvigumo albumo skambesio versija.

Pirmos keturios kompozicijos skamba gyvai, po to studijiniai įrašai.

Prideta kūrinių atskirų dalių, seni sukeisti vietomis, pavadinimai pertaisyti.

 Viršelių kokybe pavyko tik tokia rasti:

Albumas mane itrauke kazkokia labai seno laiko atmosfera, nes albume jauciasi susigyvenimas su tuo laiku. Minčių laukai, kaip nori taip ekperimentuoji. 

Nukelia i vaikystes kaima ( parasyti itakojo klausant paskutine studijinio  The Grand Vizier's Garden Party dalys)  o aš tarsi sapnuoju garsus, zinau kad egzistuoju, bet tarsi gemalas itemptom ausim nejudu, nenoredmaams galbut issiduoti kad as arti to pasaulio, girdedamas keistus garsus kyla vaizdiniai. Po to galima atsiribojant (nuo gemalo nejudrumo) išeiti i įdomų pasauly ir pradeti galbut kūnu vaikscioti ar net begti... (itaka jau klausant ilgiau pirmuosius gyvus irasus).

Narrow Way tik pirmoji dalis, kur dvi likusios?

Antra vieta po Animals viršelio nominacijoje. Man koncertinė plokštelė žymiai geresnė už solinius eksperimentavimus. Gilmoras mažiausiai blaškėsi, todėl jo takelis geriausias - jis jau kvepia būsimais Pink Floydais. Watersas panašiai kaip abume Music from "The Body" bando visokiausius neįtikėtinus garso efektus, išgaunamus parankinėmis priemonėmis, dėl jų aukoja muzikinę prasmę, todėl skamba šių dienų ausiai vaikėziškai kvailiojantis. Tačiau turiu pripažinti, kad jo atrastas gerklinis kraupus kniauktelėjimas dainoje Careful with that axe Eugene velniškai įspudingas.