Fantastiškas albumas. Kelios dienos kaip klausausi jo ištisai ir simpatijos jam neblėsta. Šis albumas savo stiliumi skiriasi nuo kitų Unkle Acid and the Deadbeats albumų. Tai ta pati iš pažiūros būdinga grupei psichodelika, tačiau ji pateikta tokioje valkioje terpėje, kad jos poveikis lyg kokio transo. Melodijos lėtos ir nesudėtingos, su pasikartojimais, tad gerai įsimenamos. Instrumentinės vietos skleidžia 4 -5 dešimtmečio film noir atmosferą, kurią dar labiau sutvirtina itališki aktorių dialogai. Kriminalo, suspence nuojauta tvyro ore, gaila, kad italų kalbos nesuprantu, o ir tekstų nepaskelbta, tad gal tik mane albumo muzika nuteikia paranojiškai. Yra ir grynai pagrabinio dream transo (Resti umani), yra ir kavinės - baro atmosferos (Coctail Party). Nesiimu rankioti, kuri kompozicija geresnė, bet vertinu visą albumą kaip patikusio filmo garso takelį, prisidėjusį prie filmo sėkmės. 10 balų duodu be svyravimų.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Aš sau galvoju: hm, reikės kažkada man šį mėnesį The Reticent įkelt į music'ą. Paminėjau vakar vakare komentare grupę, šiandien ryte žiūriu, jau yra. Dėkui Alvydai, esat greitis!
Kita vertus, pono retorika prie tam tikrų dainų kaip "Kokie 90% dainos š", "Kažkoks židišks mīžals" ir "Š...klasika...vempt norisi" yra tiesiog nemaloni ir nepagarbi. Kritika - ok, nepagrįstas varymas riebiais žodžiais jau ne ok.
O viešpatie, kokia tragedija, žmogus 9 kartą per TRYLIKĄ METŲ pasiūlė tą pačią dainą. Aš suprantu, kai per trumpą laiką ten tą pačią dainą kiša ir kiša, nervuot gali pradėt, bet čia tai labai normalu. Aš pats greičiausiai taip elgiuos.
Brangus DjVaids,galbūt galėtum ką nors riebiau pavaryt mano adresu,taip ateitų ryžtas išeit iš music'o,nes su juo,kaip su blogu vyru - pripranti ir negali palikti....
2024 m. gegužės 17 d. 18:46:30
Fantastiškas albumas. Kelios dienos kaip klausausi jo ištisai ir simpatijos jam neblėsta. Šis albumas savo stiliumi skiriasi nuo kitų Unkle Acid and the Deadbeats albumų. Tai ta pati iš pažiūros būdinga grupei psichodelika, tačiau ji pateikta tokioje valkioje terpėje, kad jos poveikis lyg kokio transo. Melodijos lėtos ir nesudėtingos, su pasikartojimais, tad gerai įsimenamos. Instrumentinės vietos skleidžia 4 -5 dešimtmečio film noir atmosferą, kurią dar labiau sutvirtina itališki aktorių dialogai. Kriminalo, suspence nuojauta tvyro ore, gaila, kad italų kalbos nesuprantu, o ir tekstų nepaskelbta, tad gal tik mane albumo muzika nuteikia paranojiškai. Yra ir grynai pagrabinio dream transo (Resti umani), yra ir kavinės - baro atmosferos (Coctail Party). Nesiimu rankioti, kuri kompozicija geresnė, bet vertinu visą albumą kaip patikusio filmo garso takelį, prisidėjusį prie filmo sėkmės. 10 balų duodu be svyravimų.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly