Daugelio fanų mėgstamiausias Oranssi Pazuzu albumas ir tikrai vertas šitų simpatijų. Nors Kosmonument ir Valonielu padėjo grupei suformuoti savo braižą, kuris pasižymi repetityviom, bet keistom, nekanoniškai skambančiom juodmetalio instrumentuotėm, bet sulig Värähtelijä grupės eksperimentavimas pakyla lygiu aukščiau, skambesys patampa dar labiau psichodeliškas. Taip pat momentais grupės muzikoje atsiranda žiauriai daug groove'o, kurio gal ir buvo Valonielu albume nemažai, tačiau jis čia skamba gerokai tamsiau. Tuo išryškėja mano dvi mėgstamiausios kompozicijos albume: Saturaatio ir Havuluu. Havuluu yra tokia sudėtinga, daug motyvų turinti įvairialypė instrumentuotė, kad turbūt yra mano mėgstamiausias Oranssi Pazuzu gabalas. Titulinė albumo daina Värähtelijä nors ir blankoka kitų atžvilgiu, tačiau talpina savyje be galo smagių harmonijų. Mano galva, labai inovatyvus gabalas yra Lahja – tokių perkusijos dominuojamų variantų tikrai mažoka tiek šios grupės diskografijoje, tiek apskritai juodmetalio žanre. Na ir galiausiai, po visų šitų inovacijų, albumo pabaigoje grupė nubrėžia perspektyvą ateičiai ir duoda šmotą ambientiško juodmetalio su krūva elektronikos: kūrinį Valveavaruus, kuris puikiai uždaro albumą ir išprognozuoja, į ką grupė evoliucionuos Mestarin Kynsi albume, su kuriuo grupė, mano akyse, pasiekė dar aukštesnį piką.
Albumo atmosfera labai ypatinga, šito albumo labai smagu klausyti vientisai nuo pradžios iki galo, ta tamsuma tokia įtraukianti. Tai turbūt šiurpiausiai skambantis Oranssi Pazuzu albumas, nors Mestarin Kynsi momentai klausytojui gali irgi įvaryti panikos priepuolį. Labai kokybiškas darbas, rašau 10 balų. Antras mėgstamiausias grupės albumas man.
Agne pasok jeigu cia skaitai FB reels pagal motorhead ace of spades, scooter fuck the millenium, yes owner of my lonely heart ar asia heat of the moment. Enigma ir deep forest su naktiniais. Nes maya meh bei felicita nebevez, acibodo.pasikratyk status quo
Hmmm, Hall & Oates. Dar vienas iš serijos "geriausi man nepažįstami kolektyvai". Mano žinios apie juos apsiriboja 7-8 dainom (ir jos visos arba labai geros, arba tiesiog nuostabios). Reikia rasti laiko ribų plėtimui.
Aš asmeniškai net nežinojau Paul Mario Day, atrodo kaip pirmų dienų vokalistas, su kuriuo grupei nepavyko išspaust nieko produktyvaus. Kaip bebūtų, vis tiek tesiilsi ramybėje.
Reikės priprasti prie tokių metų. Mūsų dievukai dabar yra senjorai ir, kaip mano teta makabriškai pasakytų, galiojimas eina į pabaigą. Negyvens amžinai.
2021 m. rugpjūčio 28 d. 18:27:10
Daugelio fanų mėgstamiausias Oranssi Pazuzu albumas ir tikrai vertas šitų simpatijų. Nors Kosmonument ir Valonielu padėjo grupei suformuoti savo braižą, kuris pasižymi repetityviom, bet keistom, nekanoniškai skambančiom juodmetalio instrumentuotėm, bet sulig Värähtelijä grupės eksperimentavimas pakyla lygiu aukščiau, skambesys patampa dar labiau psichodeliškas. Taip pat momentais grupės muzikoje atsiranda žiauriai daug groove'o, kurio gal ir buvo Valonielu albume nemažai, tačiau jis čia skamba gerokai tamsiau. Tuo išryškėja mano dvi mėgstamiausios kompozicijos albume: Saturaatio ir Havuluu. Havuluu yra tokia sudėtinga, daug motyvų turinti įvairialypė instrumentuotė, kad turbūt yra mano mėgstamiausias Oranssi Pazuzu gabalas. Titulinė albumo daina Värähtelijä nors ir blankoka kitų atžvilgiu, tačiau talpina savyje be galo smagių harmonijų. Mano galva, labai inovatyvus gabalas yra Lahja – tokių perkusijos dominuojamų variantų tikrai mažoka tiek šios grupės diskografijoje, tiek apskritai juodmetalio žanre. Na ir galiausiai, po visų šitų inovacijų, albumo pabaigoje grupė nubrėžia perspektyvą ateičiai ir duoda šmotą ambientiško juodmetalio su krūva elektronikos: kūrinį Valveavaruus, kuris puikiai uždaro albumą ir išprognozuoja, į ką grupė evoliucionuos Mestarin Kynsi albume, su kuriuo grupė, mano akyse, pasiekė dar aukštesnį piką.
Albumo atmosfera labai ypatinga, šito albumo labai smagu klausyti vientisai nuo pradžios iki galo, ta tamsuma tokia įtraukianti. Tai turbūt šiurpiausiai skambantis Oranssi Pazuzu albumas, nors Mestarin Kynsi momentai klausytojui gali irgi įvaryti panikos priepuolį. Labai kokybiškas darbas, rašau 10 balų. Antras mėgstamiausias grupės albumas man.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2017 m. rugpjūčio 13 d. 13:15:42
____________________
Yok mu bunun ilacı, ah?
2016 m. vasario 27 d. 21:45:24
Mano skonio.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly