Charismatic Leaders
Wheel

Wheel atradau neseniai, Spotify algoritmų pagalba. Išgirdau porą senesnių Wheel dainų, kurios man prilipo, tai nusprendžiau tiesiai nerti į naujausią jų darbą Charismatic Leaders. Tikrai ausį traukianti Tool ir Karnivool amalgama su žiupsneliais djentiško garso, primenančio labiausiai TesseracT, bet kartais ir Periphery. Patinka man jų rifocentriškumas su maždaug tiek antro plano, kiek ir užtenka geram garsavaizdžiui. Tiesa, kartais kompozicijos atrodo statiškos, išsikvepiančios.

Gerieji pavyzdžiai albume, mano matymu, yra Porcelain ir ypač Saboteur. Saboteur turi didelį rifišką skambesį (ypač antroje kompozicijos pusėje) su kai kuomet stojančiais disonansais per pustonį ir įdomiais vokaliniais įstojimais – tai, kaip vokaliai atliekama „Time To Deliver“ eilutė ties 5:15, gerai įprasmina, ką noriu pasakyti. Tiesiog gerai nušlifuota, didelį įspūdį sunkią metalurgiją mėgstančiai ausiai paliekanti kompoziciją. Porcelain labiau sudomina melodiniu motyvu, kuris žematonių gitarų ir boso kontekste nuskamba skaniai. Vėlgi, gan daug kitimų turinti, gerai apgalvota progmetalio kompozicija.

Albume yra ir kitų neblogų dainų. Empire turi daug boso ir ritminio netolygumo, nors tai, ką išdarinėja gitaros, skamba beveik elektroniškai, alternatyviai. Man ši daina yra gan arti Pure Reason Revolution stiliaus. Submission yra labai techniško metalo epas. Būtent Submission ir Disciple geriausiai jaučiasi Tool įtaka: keisti metrai, sinkopuoti motyvai, labai riebus boso garsas, gitara atlieka vos ne lydinčio instrumento rolę. Disciple atidarantis smuikas, trumpam užduodantis kamerinį toną, yra labai gražus dainos akcentas. Tuo tarpu The Freeze man bene labiausiai skamba kaip Karnivool – kiek daugiau nemetališkos gitaros arpeggio motyvų pirmoje pusėje, bet ritmiškai vis dar labai komplikuota, daina ilgainiui virsta didele komplikuota progmetalio afera su visa puokšte skirtingų skambesių. 

Man asmeniškai šio albumo silpnumas atsiskleidžia per tai, kad ilgose kompozicijose, nepaisant labai stiprių ritminių motyvų, pasigendu platesnės melodinės gamos. Submission ir The Freeze yra tikrai kieti kūriniai, tačiau jie nesugeba išlaikyti mano dėmesio per savo trukmę, jie yra šalti, arktiški kūriniai, nėra nė žiupsnelio šilumos, kuri mane patrauktų kompozicijoje. Neveltui suomių grupė. Taip pat nesu sužavėtas Caught In The Afterglow buvimu albume. Nors tai trumpas kūrinys, tačiau pagal nuotaiką man visiškai netinka į albumo kontekstą. Jis labiau skamba kaip kažkoks renesansinis etiudas iš Pietų Europos negu šaltas skandinaviškas metalas. 

Tad nemažą dalį kompozicijų albume mėgstu tik vienpusiškai, jos man nesukuria didelės ekstazės. Albumą būčiau linkęs vertinti silpnu 9-etu, išduodamas, kad vis tiek esu labai geros nuomonės apie jį.