Going for the One
Yes

Kas dėl Wakemano vargonų Awaken dainoje, tai jie išties bažnytiniai. Rikas grojo bažnyčioje ir per telefono liniją garsas buvo perduotas tiesiogiai į įrašų studiją. Man toji vieta gniaužia kvapą, kur Andersonas skambina rankine arfa, o Rikas palaipsniui įkaitina vargonus. Viskas taip trapu ir nežemiška. Tikrai aukštosios sferos. Labai įsimintinas Going for the One gabalas, pradėtas labai aukšta nata. Pamenu jo pirmąjį poveikį dar mokykloje, kai fizinio lavinimo mokytojas leido pasiklausyti tą albumą per aktų salės aparatūrą. 

Dar vienas galingas Yes albumas, turbūt jau paskutinis (kaip tik dabar lįsiu į jų baisiai išpeiktą vėlyvesniąją erą ir pažiūrėsiu, kaip blogai ten yra. Tikiu, kad blogai). Visos dainos labai stiprios, Going for the One baisiai galinga, Turn of the Century irgi labai įdomi (čia pasirodo Anderson'o arfa, taip pat Awaken), kartais ta arfa tokio antikinio akcento prideda. Parallels yra labai energingas kūrinys, vienas mano mėgstamiausių šiame albume. Wonderous Stories yra melodingesnis albumo momentas, irgi visai stiprus, nors galbūt iš visų albumo dainų šita mane paveikė mažiausiai. Galų gale stambiametražis kūrinys Awaken, galbūt ne pats mylimiausias iš stambiaplanių Yes kūrinių, tačiau vis tiek labai stiprus, įvairialypis. Wakeman'o vargonai iš vienos pusės skamba neįprastai, labai sakrališkai (dažniau vis tik esu įpratęs prie labiau elektronizuoto vargonų skambesio), iš kitos pusės jų pernelyg stiprus ryškumas mane erzina, pernelyg viską užgožia, galbūt tai yra viena iš priežasčių, neleidžianti vadinti Awaken mėgstamiausiu Yes kūriniu.

Bet vis tiek, albumas labai stiprus ir subalansuotas, turbūt būtų trečias mano pasirinkimas po Relayer ir Close to the Edge. 10 balų.