Prireikė 10 metų, kad iš ausų iššoktų kamščiai. Anksčiau nemėgtas albumas, šiandien, kol vaikščiojau gamtoje apsnigtais keliukais, atsivėrė kuo lengviausiai ir suspindo kaip tas pirmas sniegas visu grožiu.
O iki Relayer atvedė kitas Yes albumas - Fly from Here, kurį išmėsinėjau po gyslelę, lyginau su vėlesniu relyzu ir galiausiai pamėgau. Tai visai skirtingi Yes, tačiau tuos albumus vienijo tai, kad abu ilgai ignoravau.
Jau anksčiau sakiau, kad prie Yes grįžtu nuolat, kas keli metai, ir vėl iš naujo atrandu. Art rokas, tai tokia muzika, kur atradimų klodai neišsemiami.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Gana retai nutinka, kad aš turiu visiškai priešingą nuomonę Alvydui. Šitas albumas man yra kaip tik bandymas pataisyti truputį pasvilusį "Tales from Topographic Oceans", kurio muzikoje juntamas idėjų stygius. "Relayer" yra absoliutus atsišviežinimas po Wakeman'o išėjimo. Moraz'o grojimo stilius yra labai charakteringas ir čia jis ypač juntamas, labiausiai dainoje "Sound Chaser". Kompozicijos labai dinamiškos, nepastovios (dėl to daug kam ir nepatinka šis albumas, kai kurie klausytojai ypač jautrūs kiek chaotiškesniems dalykams), tačiau tie muzikiniai "vingiai", jie mane tiesiog veda į euforiją. Tokių ypatingų momentų, tokio įdomaus skambesio nebuvo nei "Fragile", nei "Close to the Edge", ką jau kalbėti apie "Tales from Topographic Oceans".
Žinoma, aš pats šį albumą pamėgau ne iš pirmo karto, albumas reikalauja kantraus ir reiklaus klausytojo. Galų gale, po kelių klausymų albumas surado mane ir aš suradau albumą. Šiame albume, lygiai kaip ir "Close To the Edge", vargiai galiu įžvelgti silpną vietą. Nors ir struktūra identiška (3 dainos, viena ilga, dvi trumpesnės). Mane žavi baisiai džiazinis Sound Chaserskambesys, visas muzikos margumynasThe Gates of Delirium,galų gale baisiai jautri ir labai "And You And I" primenanti (Sound Chaser analogija turbūt būtų Siberian Khatru) To Be Over.Mano mėgstamiausias Yes albumas,10 balų.
Va tai tau. Reikės dar kartą paklausyti. Ankstesnės perklausos susilaukdavo vidinio pasipriešinimo, visai kaip nuo Tormato.
Dar prie mažiau mėgstamų dedu Dramą. O iš viso prasti Open Your Eyes ir Heaven and Earth.
Gal tapau inertiškas Yes atžvilgiu, užsiciklinęs ant trijų klasikinių albumų. Mat Weikmanas man lyg koks grupės apaštalas, nepapeikiamas. Jo indėlis grupėje man sucementavo nuomonę, kad tik taip turi skambėti vargonai tokio stiliaus muzikoje. Ir jo pirmi keli solo albumai buvo gan aukšto lygio iki Rikas nenusipigino savęs tiražavimu bei gan menkavertiniais filmų garso takeliais.
Kaip tik dabar tyrinėju Yes diskografiją, nes supratau, kad dar menkokai pažįstų jų vėlyvesniąją kūrybą. Tačiau iš klasikinių albumų, kurie jau nusukti dešimtis kartų, turbūt imčiau pirmiausia Relayer, bet Close to the Edge visai visai arti. Kad ir kaip vertinu Wakeman'ą, man, matyt, džiazinis Moraz'o stilius limpa labiau.
Gana retai nutinka, kad aš turiu visiškai priešingą nuomonę Alvydui. Šitas albumas man yra kaip tik bandymas pataisyti truputį pasvilusį "Tales from Topographic Oceans", kurio muzikoje juntamas idėjų stygius. "Relayer" yra absoliutus atsišviežinimas po Wakeman'o išėjimo. Moraz'o grojimo stilius yra labai charakteringas ir čia jis ypač juntamas, labiausiai dainoje "Sound Chaser". Kompozicijos labai dinamiškos, nepastovios (dėl to daug kam ir nepatinka šis albumas, kai kurie klausytojai ypač jautrūs kiek chaotiškesniems dalykams), tačiau tie muzikiniai "vingiai", jie mane tiesiog veda į euforiją. Tokių ypatingų momentų, tokio įdomaus skambesio nebuvo nei "Fragile", nei "Close to the Edge", ką jau kalbėti apie "Tales from Topographic Oceans".
Žinoma, aš pats šį albumą pamėgau ne iš pirmo karto, albumas reikalauja kantraus ir reiklaus klausytojo. Galų gale, po kelių klausymų albumas surado mane ir aš suradau albumą. Šiame albume, lygiai kaip ir "Close To the Edge", vargiai galiu įžvelgti silpną vietą. Nors ir struktūra identiška (3 dainos, viena ilga, dvi trumpesnės). Mane žavi baisiai džiazinis Sound Chaserskambesys, visas muzikos margumynasThe Gates of Delirium,galų gale baisiai jautri ir labai "And You And I" primenanti (Sound Chaser analogija turbūt būtų Siberian Khatru) To Be Over.Mano mėgstamiausias Yes albumas,10 balų.
Va tai tau. Reikės dar kartą paklausyti. Ankstesnės perklausos susilaukdavo vidinio pasipriešinimo, visai kaip nuo Tormato.
Dar prie mažiau mėgstamų dedu Dramą. O iš viso prasti Open Your Eyes ir Heaven and Earth.
Gal tapau inertiškas Yes atžvilgiu, užsiciklinęs ant trijų klasikinių albumų. Mat Weikmanas man lyg koks grupės apaštalas, nepapeikiamas. Jo indėlis grupėje man sucementavo nuomonę, kad tik taip turi skambėti vargonai tokio stiliaus muzikoje. Ir jo pirmi keli solo albumai buvo gan aukšto lygio iki Rikas nenusipigino savęs tiražavimu bei gan menkavertiniais filmų garso takeliais.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Gana retai nutinka, kad aš turiu visiškai priešingą nuomonę Alvydui. Šitas albumas man yra kaip tik bandymas pataisyti truputį pasvilusį "Tales from Topographic Oceans", kurio muzikoje juntamas idėjų stygius. "Relayer" yra absoliutus atsišviežinimas po Wakeman'o išėjimo. Moraz'o grojimo stilius yra labai charakteringas ir čia jis ypač juntamas, labiausiai dainoje "Sound Chaser". Kompozicijos labai dinamiškos, nepastovios (dėl to daug kam ir nepatinka šis albumas, kai kurie klausytojai ypač jautrūs kiek chaotiškesniems dalykams), tačiau tie muzikiniai "vingiai", jie mane tiesiog veda į euforiją. Tokių ypatingų momentų, tokio įdomaus skambesio nebuvo nei "Fragile", nei "Close to the Edge", ką jau kalbėti apie "Tales from Topographic Oceans".
Žinoma, aš pats šį albumą pamėgau ne iš pirmo karto, albumas reikalauja kantraus ir reiklaus klausytojo. Galų gale, po kelių klausymų albumas surado mane ir aš suradau albumą. Šiame albume, lygiai kaip ir "Close To the Edge", vargiai galiu įžvelgti silpną vietą. Nors ir struktūra identiška (3 dainos, viena ilga, dvi trumpesnės). Mane žavi baisiai džiazinis Sound Chaserskambesys, visas muzikos margumynasThe Gates of Delirium,galų gale baisiai jautri ir labai "And You And I" primenanti (Sound Chaser analogija turbūt būtų Siberian Khatru) To Be Over.Mano mėgstamiausias Yes albumas,10 balų.
Labai pretenzingas Yes albumas. Bandyta perspjauti Topografic Ocean, bet rezultatas nekažkas.Jei ne šviesi, pakylėjanti Soon iš baigiamosios The Gates of Delirium dalies ir jazz fusion epizodai Saund Chaser dainoje laikyčiau šį albumą nuobuodžiu, padriku ir kokofonišku.
To Be Over - melancholiška daina - vienintelė oazė šioje dykumoje.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Nes nevyksta net ir minimumas - diskusijos. Tai ką jau kalbėti apie veiksmą. Ši svetainė tiesiog numirs kai mes nustosime prisijunginėti, ir tiek. Aišku, gyvenimo ratas įdomiai veikia, kartais jis iš naujo prasideda naujomis kartomis.
Na įdomios mintys, tokios gal net kiek orveliškos. Priminė ir 1984, ir Gyvulių ūkį. Pritariu dėl to, kad "galėtume sukurti ką nors įdomaus". Bet tas "galėtume" kaip aidėjo, taip aidi iki šiol. Jei per 10 metų niekas nepakito, tai dabar juo labiau nepakis.
Arba kaip Animals: pigs, sheep, dogs. Suskirstyk musica i muzikantu bendruomenes lenta. Paaugliu lenta. Ir bedarbiu psichu chuliganu celofanu lenta. Ir viena bendra. Vaikai nematys musu o mes nematysim zvaigzdziu, net jei keiksimes.Kaip tai visus i 1 gard
O kad gerbt ir but gerbiamas tai reikia baigt tuos dicku po nickais laikus ir ikvept zmones jungtis tik oficialia feisbuk anketa. Nes ateis gerbiamas zmogus. R.Doveika. ar jis nores jungtis musican po simpsono avataru ir babach303 nicku
Ir vietoj to kad mes cia vienas gedytume atsiprasau gaidintume, mes galetume sukurti ka nors idomaus, Lietuvos himna, koncertu jungtini desanta, musico festivalika, musico ordenus ir apdovanojimus, kolekcionieriu saskrydzius ar byleka
Kokie bebutu menotyrinkai konkurentai, viena diena i musico padenge gali atlekti anti-musicai ar reklamistines grupuotes ir tada jau visiem jie priesai, nusiteike pries muzika. Kaip ivykde 2014uju birzelio ispuoli. Paskunde - perklausos dingo.
Bet merginos irgi turi graziai elgtis atliepui! Muzikantas Frankas cia ir vel yra pasakes -Merginos irgi buna asilu skyles kartais (Ladies can be a*#holes too"
Tai vadinama bendravimo etiketu. Interneto didžiausias minusas yra tas, kad leidžia atsiskleisti žvėriškiausioms žmonių savybėms, kai jie būna saugūs po anonimo kauke ir kai nereikia susidurti akis į akį.
2025 m. sausio 3 d. 17:13:00
Prireikė 10 metų, kad iš ausų iššoktų kamščiai. Anksčiau nemėgtas albumas, šiandien, kol vaikščiojau gamtoje apsnigtais keliukais, atsivėrė kuo lengviausiai ir suspindo kaip tas pirmas sniegas visu grožiu.
O iki Relayer atvedė kitas Yes albumas - Fly from Here, kurį išmėsinėjau po gyslelę, lyginau su vėlesniu relyzu ir galiausiai pamėgau. Tai visai skirtingi Yes, tačiau tuos albumus vienijo tai, kad abu ilgai ignoravau.
Jau anksčiau sakiau, kad prie Yes grįžtu nuolat, kas keli metai, ir vėl iš naujo atrandu. Art rokas, tai tokia muzika, kur atradimų klodai neišsemiami.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2017 m. rugpjūčio 2 d. 19:45:04
Kaip tik dabar tyrinėju Yes diskografiją, nes supratau, kad dar menkokai pažįstų jų vėlyvesniąją kūrybą. Tačiau iš klasikinių albumų, kurie jau nusukti dešimtis kartų, turbūt imčiau pirmiausia Relayer, bet Close to the Edge visai visai arti. Kad ir kaip vertinu Wakeman'ą, man, matyt, džiazinis Moraz'o stilius limpa labiau.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2017 m. rugpjūčio 2 d. 19:37:52
Va tai tau. Reikės dar kartą paklausyti. Ankstesnės perklausos susilaukdavo vidinio pasipriešinimo, visai kaip nuo Tormato.
Dar prie mažiau mėgstamų dedu Dramą. O iš viso prasti Open Your Eyes ir Heaven and Earth.
Gal tapau inertiškas Yes atžvilgiu, užsiciklinęs ant trijų klasikinių albumų. Mat Weikmanas man lyg koks grupės apaštalas, nepapeikiamas. Jo indėlis grupėje man sucementavo nuomonę, kad tik taip turi skambėti vargonai tokio stiliaus muzikoje. Ir jo pirmi keli solo albumai buvo gan aukšto lygio iki Rikas nenusipigino savęs tiražavimu bei gan menkavertiniais filmų garso takeliais.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2017 m. rugpjūčio 2 d. 19:06:11
Gana retai nutinka, kad aš turiu visiškai priešingą nuomonę Alvydui. Šitas albumas man yra kaip tik bandymas pataisyti truputį pasvilusį "Tales from Topographic Oceans", kurio muzikoje juntamas idėjų stygius. "Relayer" yra absoliutus atsišviežinimas po Wakeman'o išėjimo. Moraz'o grojimo stilius yra labai charakteringas ir čia jis ypač juntamas, labiausiai dainoje "Sound Chaser". Kompozicijos labai dinamiškos, nepastovios (dėl to daug kam ir nepatinka šis albumas, kai kurie klausytojai ypač jautrūs kiek chaotiškesniems dalykams), tačiau tie muzikiniai "vingiai", jie mane tiesiog veda į euforiją. Tokių ypatingų momentų, tokio įdomaus skambesio nebuvo nei "Fragile", nei "Close to the Edge", ką jau kalbėti apie "Tales from Topographic Oceans".
Žinoma, aš pats šį albumą pamėgau ne iš pirmo karto, albumas reikalauja kantraus ir reiklaus klausytojo. Galų gale, po kelių klausymų albumas surado mane ir aš suradau albumą. Šiame albume, lygiai kaip ir "Close To the Edge", vargiai galiu įžvelgti silpną vietą. Nors ir struktūra identiška (3 dainos, viena ilga, dvi trumpesnės). Mane žavi baisiai džiazinis Sound Chaser skambesys, visas muzikos margumynas The Gates of Delirium, galų gale baisiai jautri ir labai "And You And I" primenanti (Sound Chaser analogija turbūt būtų Siberian Khatru) To Be Over. Mano mėgstamiausias Yes albumas, 10 balų.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2015 m. birželio 6 d. 08:53:54
Labai pretenzingas Yes albumas. Bandyta perspjauti Topografic Ocean, bet rezultatas nekažkas.Jei ne šviesi, pakylėjanti Soon iš baigiamosios The Gates of Delirium dalies ir jazz fusion epizodai Saund Chaser dainoje laikyčiau šį albumą nuobuodžiu, padriku ir kokofonišku.
To Be Over - melancholiška daina - vienintelė oazė šioje dykumoje.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly