Zarathustra
Zarathustra

Kogi, puse velnio.Susiklausė sklandžiai. Vietom patiko, kur neperkrauta fuzinių vargonų, vokalas, primenąs Davidą Byroną visai mielas. Naivūs gitariniai pasažai priminė LŽŪA šokių salę ir tuos laikus, tad jiems simpatijos.Stipriausia, įdomiausia ir įsimintiniausia yra Orzmud. Čia nuo boso ir būgno įžangos nusliuogta į Uriah Heep July Morning atmosferą, ir tai padaryta išties subtiliai ir puikiai. Tai dainai 10 balų.

Paklausyti jo galima čia:

Skaičiau įvairias nuomones progarchives.com, kur svyravo nuomonės nuo to, kad tai vienas nuobodžiausių kada nors girdėtų albumų, kuriame nė lašo progresyvaus roko, kiti gyrė už sėkmingą vokiečių progroko scenos vystymą ir viskas skamba taip šauniai, kaip kokie Uriah Heep.

Iš esmės, labai teisingas pastebėjimas, kad aštrūs vargonai ir ryški gitara sudaro kompoziciją, savo skambesiu labai panašią į Uriah Heep, tik tris kartus prastesnis kūrinių muzikinis išpildymas. Tikrai, albumo dainos gal ir skamba neblogai, bet kontekste jos visos pranyksta, nes yra nuobodžios. Neradau nei vienos patikusios dainos ir instrumentalai visai neįsimenantys. Albumo viršelis gražus, tai bent paguodžianti, bet iš tokio intelektualaus vaizdo tikies kažko įdomaus. O gauni va ką, matyt, dėl to grupė ir išsiskyrė greitai, nes kūryba, jaučiasi, visiškai išsisėmusi. 

Galima lyginti su kitu sunkoku panašios specifikos 1972-ųjų vokiečių gaminių - taip pat vienintelį albumą išleidusios grupės Night Sun - Mournin' . Ten mažiau bereikšmio griozdiškumo, o ir dainos viena nuo kitos labiau išsiskiria, kitaip sakant - visas išpildymas daug įdomesnis.

Čia turbūt mėgstamiausia išskirčiau Ormuzd - tokia švelni, lengva, paprasta, mažiau to nuobodaus vargoniško heavy metal skambesio.  Past Time ilgos partijos kažkaip nesužavėjo, o iš tų galingesnių dainų rinkčiausi trumpą dainą, kuri bent turi efekto ir neblogai susiklausė - Mr.Joker.

Albumui skiriu silpną 8 (tokį panašų į 7,6).