Kai aidas nuo garso atsilieka
Nepalik manęs, brolau
Šaukiu kasnakt košmaruose
Dienomis, savaitėmis praeidavo
Iš eilės ir mėnesiais
O tu tardavai: išsikvėps jis
Užtrenkęs durimis ir vėl išbėgi
O gėlių žiedais iš metų į metus
Vis varvės lietus lyg verkdamas
Svyruos pečiais su nežinia
Nes dabar pasakos apie tai tik mena
Ir tenais, kur matais tu
Nematys net tūkstantis akių
Nors ir netarei „palieku“
Išėjai baltomis rožėmis išklotu taku
Ten, kur platūs horizontai
Ten, kur nebūna priešingų frontų
Ten, kur susirinkę visi, bet tikrai neužmiršti

Svajonių kupinas ir norų lydimas…
Džiaugsmas ir metų tuzinas…
Svajonės dingo, o norai pasiliks…
Bet ašaros… O metų tuzinas…


Žinau, neįsivaizduodavo niekas
Kad taip greit išvysim šitą dieną
O tiek ir truko
Jau regėjai gimtąjį kiemą
Važiuodamas namo keturioliktuoju vieškeliu
Broliukas iš paskos
Pro ašaras palieka dviratuką, verkia, šaukia
Ir nesupranta kas prieš keletą akimirksnių įvyko
Atbėga tėveliai pro tavąjį gyvenimo išmindžiotą takelį
Paima ant rankų dar kvėpuojantį kūnelį
Vos už minutės drebančiu balsu: “mamyte, mamyte”
Įneštas į greitosios medicinos automobilį
Ir dideliu greičiu į Telšių ligoninės operacinę
Kelyje šeima tyli, jaudinas, supranta, meldžiasi jie už tai
Dreba laukiamajame su nerimu po krūtine
Ateina lyg teisėjas, kuris pasakys jis nuosprendį
“Ne”,- tarė daktaras, „jo nebėra“,-
Tarė daktaras: jo nebėra…

Svajonių kupinas ir norų lydimas…
Džiaugsmas ir metų tuzinas…
Svajonės dingo, o norai pasiliks…
Bet ašaros… O metų tuzinas…

Štai dabar iškilmingas laidotuvių maršas
Pusbrolių mintys, vairuotojui vyrauja tik kerštas
Kodėl būtent taip buvo lemta?
Laidotuvių namuose mama nešneka nei verkia
Turbūt nei vienam aplinkiniui niekada širdy taip netrenkė
Kai galvoje vis girdisi ištarti paskutiniai sūnaus žodeliai
Prie nedidelio karstelio sudėtos gėlės tik baltais žiedeliais
Ir matosi jau trumpas kapinaičių kelias
Važiuojant pirmam automobiliui
Kuo arčiau, visiems darosi sunkiau
Žino, kad užkast teks tuoj
Ne, čia ne sapne, nepasimirš viskas rytoj
Keletas šimtų giminaičių ir miestelėnų kapinaitėse
Ant mažyčio paminklėlio vaikučio vardas
Sukalbamos maldos ir užkastas
Sukalbamos maldos ir užkastas
Ir užkastas jau karstas…

Svajonių kupinas ir norų lydimas…
Džiaugsmas ir metų tuzinas…
Svajonės dingo, o norai pasiliks…
Bet ašaros… O metų tuzinas…