24 hours left.
What was most difficult was the abruptness of it all...
Seldom were the days that came unaccompanied by her smile and grace - yet there was something always below the surface.
A fugitive glance or a transient look of...
something.
Was it distress?
Anguish?
Despair?
Those instances were far too fast to ever pinpoint but there was always something quietly tragic in her smile...
Ne tik, visos pasiūlytos dainos buvo melancholiškos. Išskyrus Sahjos. Nežinau ar Sahja yra siūlęs kada melancholišką dainą. Arba jei ji galėtų tokia būti, vis tiek skamba pakiliai.
Obtest? Po daug metų? Aš juos pernai Kilkim Žaibu mačiau ir net aprašiau kažkur čia music'e. Mane tas koncertas labiau dėl Juodvarnio domino, bet Juodvarnį mačiau prieš pusmetį gal, tai susilaikiau.