You missed the winter and it followed you back home
Where sun kissed the crimson footsteps in the melting snow
We are doing our best to disown the golden mean
By these acts of cruelty in the name of beauty to be free
[Chorus:]
The acoustic funeral for love in limbo
We're dancing with tags on our toes
I save my last breath for your window
To write you this song
For the acoustic funeral
On the verge of a vow to kill all reason locking that door
To a nightmare within a nightmare we are bound to adore
Let the planchette in the shape of heart glide to you
And finally confirm all fears to be so real
It's so real.
[Chorus]
It's unreal underneath the ice so thin I am turning blue
The one last thing I know to be real is the shadow of you
Killing love with a kiss
Tikriausiai viena geriausiai sukurptų baladinių dainų albume, tačiau nė iš tolo negali prilygti tokiam monolitiniam kūriniui, kaip pavyzdžiui, When Love and Death Embrace, jei lyginant su ankstesne kūryba. Čia HIM skamba tarsi būtų pasiskolinę kažkokios kitos alt roko grupės skambesį, kas iš esmės jaučiasi visame albume, ši daina specifiškai turi labai pakilų toną, nuotaiką, palyginus su kitomis tokio tipo dainomis. Vienintelis dalykas, kuris jaučiasi savas, tai Villes balsas, na ir dar jo tekstų rašymo stilius. Bent jau pačioje pradžioje jo gebėjimai vėl tarsi sužiba su tomis romantizmo stiliaus poetinėmis eilutėmis "You missed the winter and it followed you back home, where sun kissed the crimson footsteps in the melting snow". Vien iš geros širdies rašau 8, ir jau nesikeis mano vertinimas daugiau, matyt.
____________________
Kas tau skirta visada ras kelią pas tave.
Oi, aš irgi labai labai labai ilgiuosi... :''( Bet gal jie dar sukurs kažką panašaus į ankstesnius kūrinius, negalima prarasti vilties Šitai dainai ypač trūksta jų, o tiksliau Villes atlikimo stiliaus......
____________________
Kas tau skirta visada ras kelią pas tave.
Klausau aš šios dainos ir galvoju... : "Blemba, kur gi dingo senieji, mano numylėti, mano stebuklingos muzikos kūrėjai". Na, kiek klausau... nerandu tų tikrųjų HIM ir viskas... Įdomu, įmanoma pasiilgti kokios nors grupės? tai va, aš ilgiuosi senosios jų muzikos...
Daugumos buvimas cia bergzdzias reikalas. Mano buvimas cia bergzdzias reikalas. Apatija valdo. Boring side of the street. Kaip karavanas karnavalas ir tempiames is dienos per diena...
Edzka Einarai, ar dar Eva mane priimsit i savo gretas (moraliskai) ar patalpinsit i uzmarsti (kaip Gruto parka)? Kaip visi mane nori kuo toliau patalpinti.
Ups.. Wrong paskyra. Satanistams FYI: geras nemetalo albumas 666 aphrodites child. Geri john zorn avantgarde albumai. Vienas ju IAO: Music in Sacred Light, which is inspired by Aleister Crowley and the Hermetic Order of the Golden Dawn.
2018 m. liepos 17 d. 13:01:44
Tikriausiai viena geriausiai sukurptų baladinių dainų albume, tačiau nė iš tolo negali prilygti tokiam monolitiniam kūriniui, kaip pavyzdžiui, When Love and Death Embrace, jei lyginant su ankstesne kūryba. Čia HIM skamba tarsi būtų pasiskolinę kažkokios kitos alt roko grupės skambesį, kas iš esmės jaučiasi visame albume, ši daina specifiškai turi labai pakilų toną, nuotaiką, palyginus su kitomis tokio tipo dainomis. Vienintelis dalykas, kuris jaučiasi savas, tai Villes balsas, na ir dar jo tekstų rašymo stilius. Bent jau pačioje pradžioje jo gebėjimai vėl tarsi sužiba su tomis romantizmo stiliaus poetinėmis eilutėmis "You missed the winter and it followed you back home, where sun kissed the crimson footsteps in the melting snow". Vien iš geros širdies rašau 8, ir jau nesikeis mano vertinimas daugiau, matyt.
____________________
Kas tau skirta visada ras kelią pas tave.
2011 m. gruodžio 28 d. 19:48:43
____________________
Kas tau skirta visada ras kelią pas tave.
2011 m. vasario 16 d. 00:36:50