Paklydęs laike, užmirštam kelyje.
Į tikslą einu, kurio neturiu.


Per Aspera - ad Astra,
Viena tik viltis veda per tamsą.

Taip noris tikėt, kad galiu dar suspėt
Iš kraujo ir prakaito kelią nusitiest.
Prašau, man padėk save nugalėt,
Oro įkvėpt, vėl viską pradėt.



Suklupęs kartoju
Kaip mantrą, kaip maldą:
"Vienintelis kelias į šviesą –
per kančią..."