Continuing the story, humanity stumbles -
gone is the glory, there's a far distant rumble.
The clouds have gathered and exploded now:
axes shattered, there is no North or South.
Far off, the ice is foundering slowly,
the ice is turning to water,
the ice is turning to water.
The water rushes over all
cities crash in the mighty wave;
the final man is very small,
plunging in for his final bathe.
This is the ending of the beginning,
this is the beginning of the end,
middle of the middle, mid-point, end and start:
the first peak rises, forces the waves apart.
Far off, the ice is now re-forming:
poles are fixed once more,
water's receding, like death-blood.
And when the water falls again,
all is dead and nobody lives.
And then he said:
'Every step appears to be
the unavoidable consequence of the preceding one,
and in the end there beckons more and more clearly
total annihilation'
This is the ending of the beginning,
this is the beginning of the end,
And when the water falls again,
all is dead and nobody lives.
Viena geriausių jų dainų. Ramus akustinės gitaros skambėjimas 6 minutės pabaigoje tarsi įvadas į dainos ašį, atsiskleidžiančia ties "annihilation". Ir kaip visada Peter'io Hammill'o vokalas su stipriu akcentu sukuriantis nepriekaištingą dainos nuotaiką Be abejo, 10 balų
Ji pagal viską turėtų būti antra po A Plague... Tikrai įspūdinga... Annihilation vieta nereali. O dėl Hammillio vokalo net kalbų nėra. Toks galingas jo balsas, kad nors virsk iš koto.
Labai patinka man vieta: "The clouds have gathered and exploded now: / axes shattered, there is no North or South. / Far off, the ice is foundering slowly," Labai tamsus ir ekscentriškas vargonų rifas duoda galios dainai... Man patinka, kad yra akustiškų, statiškų ir dinamiškų vietų tiek, kad visi rifai, visos dalys suderėtų. Puikus darbas
Būtent, bet taip drąsiai nedrįsčiau teigti ar ši daina gali būt antra po A Plague of Lighthouse Keepers. Per daug sunku šias dvi dainas sulyginti, nes iš pagrindinių dainų išskirti kažkokią vieną yra beveik neįmanoma. Kiekviena jų turi savotiškus rifus, energiją ir skambesį.
Ši mano simpatijas pelnė jau po pirmų akordų ir dabar jau drąsiai teigiu, kad ji antra. Nors tokie konkurentai, kaip meurglys III, lemmings, man-erg, pioneers yra galima sakyti lygiaverčiai, bet šioji tiesiog nusipelnė daugiau simpatijų...
O dar nepaminėjau vieno ypatingo elemento, ko nėra kitose dainose: tokio įspūdingo saksofono / vargonų solo dainos viduryje. Va, va šitas virtuoziškas solo stipri kūrinio vieta... Žavinga, profesionalu, kai kam gali būti ir nepakeliama...
Apskritai apie grupę - tai faktas. Beje - koks rokas be gitarų? Kaip šitą paradoksą suprasti, dar neišsiaiškinau... Kodėl progresyvusis ROKAS? Kas per velnias...
Beje, van der graaf'ai išsiskiria dainų ilgumu: albumus sudaro 3, 4, 5 dainos (o albumo standartas: 35-45 min.). Net epiškieji Yes neišleido tiek gigantiškų dainų albumų, kiek VdGG...
Na pats Peter'is Hammill'as nenorėjo būti įspraustas į progresyviojo roko rėmus ir tai yra visiškai suprantama. Geras pastebėjimas, gitara yra neatskiriama dalimi roko muzikos, tad VDGG kūrybą, manyčiau, reikėtų vadinti rimtąja muzika. O dainų ilgumas.. čia faktas.
Va, va... Ne tik Hammill'iui, bet ir kitiems nariams nepatiko tas jų "titulo"-"progresyvusis rokas" kišimas. Grupė, manau, pati nesuprato, kas tai per muzika. Taip, gausu džiazo, elektronikos, avangardo ir klasikos - kas veda į rimtąją muziką (gal ir alternatyviąją, kaip music'e pavadinti King Crimson)...
Tai jau geriau King Crimson įstatyt į progroko rėmus, o VDGG palikt alternatyviąja. King Crimsonuose bent yra vadinamoji frypiška gitara. Na bet čia jau nukrypimas nuo komentarų apie dainą.
Beveik pritarčiau. Bet greičiau tai būtų soliniai Piterio albumai. Ši daina progresyvi drastiškais ritmo ir nuotaikos kaitaliojimais. Jethro Tull aliuzijų šiek tiek yra, - fleitos backgroundas, akustinė gitara ir netikėti melodijos vingriai.
Sriprus numeris, bet ne esminis. Man Darkness ir tuo labiau Refugees yra šio albumo absoliutai.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Jau pati vargonų įžanga įtraukia, gera melodine fraze, ir vokalas patiko, daug įdomiu vietų traukiančiu dėmesį, o labiausiai šarmo turi per vidurį saksofono ir vargonų partija, labai puiki ir veža, saksofono grojimas man netgi džiazo muzika primena(gal netgi freejazz), o tu vargonų per dainos vidurį partija( kur kartu su saxu) pagauta labai pakvaišusi kiek vaiduokliška ir labai smagi melodija, po viso to gražus akustines garsas, tarsi kaip ramybe po audros.
Viena geriausių jų dainų. Ramus akustinės gitaros skambėjimas 6 minutės pabaigoje tarsi įvadas į dainos ašį, atsiskleidžiančia ties "annihilation". Ir kaip visada Peter'io Hammill'o vokalas su stipriu akcentu sukuriantis nepriekaištingą dainos nuotaiką Be abejo, 10 balų
Ji pagal viską turėtų būti antra po A Plague... Tikrai įspūdinga... Annihilation vieta nereali. O dėl Hammillio vokalo net kalbų nėra. Toks galingas jo balsas, kad nors virsk iš koto.
Labai patinka man vieta: "The clouds have gathered and exploded now: / axes shattered, there is no North or South. / Far off, the ice is foundering slowly," Labai tamsus ir ekscentriškas vargonų rifas duoda galios dainai... Man patinka, kad yra akustiškų, statiškų ir dinamiškų vietų tiek, kad visi rifai, visos dalys suderėtų. Puikus darbas
Būtent, bet taip drąsiai nedrįsčiau teigti ar ši daina gali būt antra po A Plague of Lighthouse Keepers. Per daug sunku šias dvi dainas sulyginti, nes iš pagrindinių dainų išskirti kažkokią vieną yra beveik neįmanoma. Kiekviena jų turi savotiškus rifus, energiją ir skambesį.
Ši mano simpatijas pelnė jau po pirmų akordų ir dabar jau drąsiai teigiu, kad ji antra. Nors tokie konkurentai, kaip meurglys III, lemmings, man-erg, pioneers yra galima sakyti lygiaverčiai, bet šioji tiesiog nusipelnė daugiau simpatijų...
O dar nepaminėjau vieno ypatingo elemento, ko nėra kitose dainose: tokio įspūdingo saksofono / vargonų solo dainos viduryje. Va, va šitas virtuoziškas solo stipri kūrinio vieta... Žavinga, profesionalu, kai kam gali būti ir nepakeliama...
Apskritai apie grupę - tai faktas. Beje - koks rokas be gitarų? Kaip šitą paradoksą suprasti, dar neišsiaiškinau... Kodėl progresyvusis ROKAS? Kas per velnias...
Beje, van der graaf'ai išsiskiria dainų ilgumu: albumus sudaro 3, 4, 5 dainos (o albumo standartas: 35-45 min.). Net epiškieji Yes neišleido tiek gigantiškų dainų albumų, kiek VdGG...
Na pats Peter'is Hammill'as nenorėjo būti įspraustas į progresyviojo roko rėmus ir tai yra visiškai suprantama. Geras pastebėjimas, gitara yra neatskiriama dalimi roko muzikos, tad VDGG kūrybą, manyčiau, reikėtų vadinti rimtąja muzika. O dainų ilgumas.. čia faktas.
Va, va... Ne tik Hammill'iui, bet ir kitiems nariams nepatiko tas jų "titulo"-"progresyvusis rokas" kišimas. Grupė, manau, pati nesuprato, kas tai per muzika. Taip, gausu džiazo, elektronikos, avangardo ir klasikos - kas veda į rimtąją muziką (gal ir alternatyviąją, kaip music'e pavadinti King Crimson)...
Tai jau geriau King Crimson įstatyt į progroko rėmus, o VDGG palikt alternatyviąja. King Crimsonuose bent yra vadinamoji frypiška gitara. Na bet čia jau nukrypimas nuo komentarų apie dainą.
King Crimson turi labai ryškia boso liniją (kaip ir Yes su Squire'u) - kas dar viską pastiprina... Na, ai, uždarom šią diskusiją, nes tikrai į kosmosus nukrypom
Viena geriausių jų dainų. Ramus akustinės gitaros skambėjimas 6 minutės pabaigoje tarsi įvadas į dainos ašį, atsiskleidžiančia ties "annihilation". Ir kaip visada Peter'io Hammill'o vokalas su stipriu akcentu sukuriantis nepriekaištingą dainos nuotaiką Be abejo, 10 balų
Ji pagal viską turėtų būti antra po A Plague... Tikrai įspūdinga... Annihilation vieta nereali. O dėl Hammillio vokalo net kalbų nėra. Toks galingas jo balsas, kad nors virsk iš koto.
Labai patinka man vieta: "The clouds have gathered and exploded now: / axes shattered, there is no North or South. / Far off, the ice is foundering slowly," Labai tamsus ir ekscentriškas vargonų rifas duoda galios dainai... Man patinka, kad yra akustiškų, statiškų ir dinamiškų vietų tiek, kad visi rifai, visos dalys suderėtų. Puikus darbas
Būtent, bet taip drąsiai nedrįsčiau teigti ar ši daina gali būt antra po A Plague of Lighthouse Keepers. Per daug sunku šias dvi dainas sulyginti, nes iš pagrindinių dainų išskirti kažkokią vieną yra beveik neįmanoma. Kiekviena jų turi savotiškus rifus, energiją ir skambesį.
Ši mano simpatijas pelnė jau po pirmų akordų ir dabar jau drąsiai teigiu, kad ji antra. Nors tokie konkurentai, kaip meurglys III, lemmings, man-erg, pioneers yra galima sakyti lygiaverčiai, bet šioji tiesiog nusipelnė daugiau simpatijų...
O dar nepaminėjau vieno ypatingo elemento, ko nėra kitose dainose: tokio įspūdingo saksofono / vargonų solo dainos viduryje. Va, va šitas virtuoziškas solo stipri kūrinio vieta... Žavinga, profesionalu, kai kam gali būti ir nepakeliama...
Apskritai apie grupę - tai faktas. Beje - koks rokas be gitarų? Kaip šitą paradoksą suprasti, dar neišsiaiškinau... Kodėl progresyvusis ROKAS? Kas per velnias...
Beje, van der graaf'ai išsiskiria dainų ilgumu: albumus sudaro 3, 4, 5 dainos (o albumo standartas: 35-45 min.). Net epiškieji Yes neišleido tiek gigantiškų dainų albumų, kiek VdGG...
Na pats Peter'is Hammill'as nenorėjo būti įspraustas į progresyviojo roko rėmus ir tai yra visiškai suprantama. Geras pastebėjimas, gitara yra neatskiriama dalimi roko muzikos, tad VDGG kūrybą, manyčiau, reikėtų vadinti rimtąja muzika. O dainų ilgumas.. čia faktas.
Va, va... Ne tik Hammill'iui, bet ir kitiems nariams nepatiko tas jų "titulo"-"progresyvusis rokas" kišimas. Grupė, manau, pati nesuprato, kas tai per muzika. Taip, gausu džiazo, elektronikos, avangardo ir klasikos - kas veda į rimtąją muziką (gal ir alternatyviąją, kaip music'e pavadinti King Crimson)...
Tai jau geriau King Crimson įstatyt į progroko rėmus, o VDGG palikt alternatyviąja. King Crimsonuose bent yra vadinamoji frypiška gitara. Na bet čia jau nukrypimas nuo komentarų apie dainą.
Viena geriausių jų dainų. Ramus akustinės gitaros skambėjimas 6 minutės pabaigoje tarsi įvadas į dainos ašį, atsiskleidžiančia ties "annihilation". Ir kaip visada Peter'io Hammill'o vokalas su stipriu akcentu sukuriantis nepriekaištingą dainos nuotaiką Be abejo, 10 balų
Ji pagal viską turėtų būti antra po A Plague... Tikrai įspūdinga... Annihilation vieta nereali. O dėl Hammillio vokalo net kalbų nėra. Toks galingas jo balsas, kad nors virsk iš koto.
Labai patinka man vieta: "The clouds have gathered and exploded now: / axes shattered, there is no North or South. / Far off, the ice is foundering slowly," Labai tamsus ir ekscentriškas vargonų rifas duoda galios dainai... Man patinka, kad yra akustiškų, statiškų ir dinamiškų vietų tiek, kad visi rifai, visos dalys suderėtų. Puikus darbas
Būtent, bet taip drąsiai nedrįsčiau teigti ar ši daina gali būt antra po A Plague of Lighthouse Keepers. Per daug sunku šias dvi dainas sulyginti, nes iš pagrindinių dainų išskirti kažkokią vieną yra beveik neįmanoma. Kiekviena jų turi savotiškus rifus, energiją ir skambesį.
Ši mano simpatijas pelnė jau po pirmų akordų ir dabar jau drąsiai teigiu, kad ji antra. Nors tokie konkurentai, kaip meurglys III, lemmings, man-erg, pioneers yra galima sakyti lygiaverčiai, bet šioji tiesiog nusipelnė daugiau simpatijų...
O dar nepaminėjau vieno ypatingo elemento, ko nėra kitose dainose: tokio įspūdingo saksofono / vargonų solo dainos viduryje. Va, va šitas virtuoziškas solo stipri kūrinio vieta... Žavinga, profesionalu, kai kam gali būti ir nepakeliama...
Apskritai apie grupę - tai faktas. Beje - koks rokas be gitarų? Kaip šitą paradoksą suprasti, dar neišsiaiškinau... Kodėl progresyvusis ROKAS? Kas per velnias...
Beje, van der graaf'ai išsiskiria dainų ilgumu: albumus sudaro 3, 4, 5 dainos (o albumo standartas: 35-45 min.). Net epiškieji Yes neišleido tiek gigantiškų dainų albumų, kiek VdGG...
Na pats Peter'is Hammill'as nenorėjo būti įspraustas į progresyviojo roko rėmus ir tai yra visiškai suprantama. Geras pastebėjimas, gitara yra neatskiriama dalimi roko muzikos, tad VDGG kūrybą, manyčiau, reikėtų vadinti rimtąja muzika. O dainų ilgumas.. čia faktas.
Va, va... Ne tik Hammill'iui, bet ir kitiems nariams nepatiko tas jų "titulo"-"progresyvusis rokas" kišimas. Grupė, manau, pati nesuprato, kas tai per muzika. Taip, gausu džiazo, elektronikos, avangardo ir klasikos - kas veda į rimtąją muziką (gal ir alternatyviąją, kaip music'e pavadinti King Crimson)...
Viena geriausių jų dainų. Ramus akustinės gitaros skambėjimas 6 minutės pabaigoje tarsi įvadas į dainos ašį, atsiskleidžiančia ties "annihilation". Ir kaip visada Peter'io Hammill'o vokalas su stipriu akcentu sukuriantis nepriekaištingą dainos nuotaiką Be abejo, 10 balų
Ji pagal viską turėtų būti antra po A Plague... Tikrai įspūdinga... Annihilation vieta nereali. O dėl Hammillio vokalo net kalbų nėra. Toks galingas jo balsas, kad nors virsk iš koto.
Labai patinka man vieta: "The clouds have gathered and exploded now: / axes shattered, there is no North or South. / Far off, the ice is foundering slowly," Labai tamsus ir ekscentriškas vargonų rifas duoda galios dainai... Man patinka, kad yra akustiškų, statiškų ir dinamiškų vietų tiek, kad visi rifai, visos dalys suderėtų. Puikus darbas
Būtent, bet taip drąsiai nedrįsčiau teigti ar ši daina gali būt antra po A Plague of Lighthouse Keepers. Per daug sunku šias dvi dainas sulyginti, nes iš pagrindinių dainų išskirti kažkokią vieną yra beveik neįmanoma. Kiekviena jų turi savotiškus rifus, energiją ir skambesį.
Ši mano simpatijas pelnė jau po pirmų akordų ir dabar jau drąsiai teigiu, kad ji antra. Nors tokie konkurentai, kaip meurglys III, lemmings, man-erg, pioneers yra galima sakyti lygiaverčiai, bet šioji tiesiog nusipelnė daugiau simpatijų...
O dar nepaminėjau vieno ypatingo elemento, ko nėra kitose dainose: tokio įspūdingo saksofono / vargonų solo dainos viduryje. Va, va šitas virtuoziškas solo stipri kūrinio vieta... Žavinga, profesionalu, kai kam gali būti ir nepakeliama...
Apskritai apie grupę - tai faktas. Beje - koks rokas be gitarų? Kaip šitą paradoksą suprasti, dar neišsiaiškinau... Kodėl progresyvusis ROKAS? Kas per velnias...
Beje, van der graaf'ai išsiskiria dainų ilgumu: albumus sudaro 3, 4, 5 dainos (o albumo standartas: 35-45 min.). Net epiškieji Yes neišleido tiek gigantiškų dainų albumų, kiek VdGG...
Na pats Peter'is Hammill'as nenorėjo būti įspraustas į progresyviojo roko rėmus ir tai yra visiškai suprantama. Geras pastebėjimas, gitara yra neatskiriama dalimi roko muzikos, tad VDGG kūrybą, manyčiau, reikėtų vadinti rimtąja muzika. O dainų ilgumas.. čia faktas.
Viena geriausių jų dainų. Ramus akustinės gitaros skambėjimas 6 minutės pabaigoje tarsi įvadas į dainos ašį, atsiskleidžiančia ties "annihilation". Ir kaip visada Peter'io Hammill'o vokalas su stipriu akcentu sukuriantis nepriekaištingą dainos nuotaiką Be abejo, 10 balų
Ji pagal viską turėtų būti antra po A Plague... Tikrai įspūdinga... Annihilation vieta nereali. O dėl Hammillio vokalo net kalbų nėra. Toks galingas jo balsas, kad nors virsk iš koto.
Labai patinka man vieta: "The clouds have gathered and exploded now: / axes shattered, there is no North or South. / Far off, the ice is foundering slowly," Labai tamsus ir ekscentriškas vargonų rifas duoda galios dainai... Man patinka, kad yra akustiškų, statiškų ir dinamiškų vietų tiek, kad visi rifai, visos dalys suderėtų. Puikus darbas
Būtent, bet taip drąsiai nedrįsčiau teigti ar ši daina gali būt antra po A Plague of Lighthouse Keepers. Per daug sunku šias dvi dainas sulyginti, nes iš pagrindinių dainų išskirti kažkokią vieną yra beveik neįmanoma. Kiekviena jų turi savotiškus rifus, energiją ir skambesį.
Ši mano simpatijas pelnė jau po pirmų akordų ir dabar jau drąsiai teigiu, kad ji antra. Nors tokie konkurentai, kaip meurglys III, lemmings, man-erg, pioneers yra galima sakyti lygiaverčiai, bet šioji tiesiog nusipelnė daugiau simpatijų...
O dar nepaminėjau vieno ypatingo elemento, ko nėra kitose dainose: tokio įspūdingo saksofono / vargonų solo dainos viduryje. Va, va šitas virtuoziškas solo stipri kūrinio vieta... Žavinga, profesionalu, kai kam gali būti ir nepakeliama...
Galbūt viena pirmųjų grupių, pradėjusi groti dvigubu saksofonu ir bosą vargonu, ko tikrai neteko girdėt kitose žinomose grupėse!!
Na, jei paminėjai, kad asmeniškai ši daina antra, tada viskas aiškiau :)
Apskritai apie grupę - tai faktas. Beje - koks rokas be gitarų? Kaip šitą paradoksą suprasti, dar neišsiaiškinau... Kodėl progresyvusis ROKAS? Kas per velnias...
Beje, van der graaf'ai išsiskiria dainų ilgumu: albumus sudaro 3, 4, 5 dainos (o albumo standartas: 35-45 min.). Net epiškieji Yes neišleido tiek gigantiškų dainų albumų, kiek VdGG...
Viena geriausių jų dainų. Ramus akustinės gitaros skambėjimas 6 minutės pabaigoje tarsi įvadas į dainos ašį, atsiskleidžiančia ties "annihilation". Ir kaip visada Peter'io Hammill'o vokalas su stipriu akcentu sukuriantis nepriekaištingą dainos nuotaiką Be abejo, 10 balų
Ji pagal viską turėtų būti antra po A Plague... Tikrai įspūdinga... Annihilation vieta nereali. O dėl Hammillio vokalo net kalbų nėra. Toks galingas jo balsas, kad nors virsk iš koto.
Labai patinka man vieta: "The clouds have gathered and exploded now: / axes shattered, there is no North or South. / Far off, the ice is foundering slowly," Labai tamsus ir ekscentriškas vargonų rifas duoda galios dainai... Man patinka, kad yra akustiškų, statiškų ir dinamiškų vietų tiek, kad visi rifai, visos dalys suderėtų. Puikus darbas
Būtent, bet taip drąsiai nedrįsčiau teigti ar ši daina gali būt antra po A Plague of Lighthouse Keepers. Per daug sunku šias dvi dainas sulyginti, nes iš pagrindinių dainų išskirti kažkokią vieną yra beveik neįmanoma. Kiekviena jų turi savotiškus rifus, energiją ir skambesį.
Ši mano simpatijas pelnė jau po pirmų akordų ir dabar jau drąsiai teigiu, kad ji antra. Nors tokie konkurentai, kaip meurglys III, lemmings, man-erg, pioneers yra galima sakyti lygiaverčiai, bet šioji tiesiog nusipelnė daugiau simpatijų...
O dar nepaminėjau vieno ypatingo elemento, ko nėra kitose dainose: tokio įspūdingo saksofono / vargonų solo dainos viduryje. Va, va šitas virtuoziškas solo stipri kūrinio vieta... Žavinga, profesionalu, kai kam gali būti ir nepakeliama...
Galbūt viena pirmųjų grupių, pradėjusi groti dvigubu saksofonu ir bosą vargonu, ko tikrai neteko girdėt kitose žinomose grupėse!!
Na, jei paminėjai, kad asmeniškai ši daina antra, tada viskas aiškiau :)
Viena geriausių jų dainų. Ramus akustinės gitaros skambėjimas 6 minutės pabaigoje tarsi įvadas į dainos ašį, atsiskleidžiančia ties "annihilation". Ir kaip visada Peter'io Hammill'o vokalas su stipriu akcentu sukuriantis nepriekaištingą dainos nuotaiką Be abejo, 10 balų
Ji pagal viską turėtų būti antra po A Plague... Tikrai įspūdinga... Annihilation vieta nereali. O dėl Hammillio vokalo net kalbų nėra. Toks galingas jo balsas, kad nors virsk iš koto.
Labai patinka man vieta: "The clouds have gathered and exploded now: / axes shattered, there is no North or South. / Far off, the ice is foundering slowly," Labai tamsus ir ekscentriškas vargonų rifas duoda galios dainai... Man patinka, kad yra akustiškų, statiškų ir dinamiškų vietų tiek, kad visi rifai, visos dalys suderėtų. Puikus darbas
Būtent, bet taip drąsiai nedrįsčiau teigti ar ši daina gali būt antra po A Plague of Lighthouse Keepers. Per daug sunku šias dvi dainas sulyginti, nes iš pagrindinių dainų išskirti kažkokią vieną yra beveik neįmanoma. Kiekviena jų turi savotiškus rifus, energiją ir skambesį.
Ši mano simpatijas pelnė jau po pirmų akordų ir dabar jau drąsiai teigiu, kad ji antra. Nors tokie konkurentai, kaip meurglys III, lemmings, man-erg, pioneers yra galima sakyti lygiaverčiai, bet šioji tiesiog nusipelnė daugiau simpatijų...
O dar nepaminėjau vieno ypatingo elemento, ko nėra kitose dainose: tokio įspūdingo saksofono / vargonų solo dainos viduryje. Va, va šitas virtuoziškas solo stipri kūrinio vieta... Žavinga, profesionalu, kai kam gali būti ir nepakeliama...
Viena geriausių jų dainų. Ramus akustinės gitaros skambėjimas 6 minutės pabaigoje tarsi įvadas į dainos ašį, atsiskleidžiančia ties "annihilation". Ir kaip visada Peter'io Hammill'o vokalas su stipriu akcentu sukuriantis nepriekaištingą dainos nuotaiką Be abejo, 10 balų
Ji pagal viską turėtų būti antra po A Plague... Tikrai įspūdinga... Annihilation vieta nereali. O dėl Hammillio vokalo net kalbų nėra. Toks galingas jo balsas, kad nors virsk iš koto.
Labai patinka man vieta: "The clouds have gathered and exploded now: / axes shattered, there is no North or South. / Far off, the ice is foundering slowly," Labai tamsus ir ekscentriškas vargonų rifas duoda galios dainai... Man patinka, kad yra akustiškų, statiškų ir dinamiškų vietų tiek, kad visi rifai, visos dalys suderėtų. Puikus darbas
Būtent, bet taip drąsiai nedrįsčiau teigti ar ši daina gali būt antra po A Plague of Lighthouse Keepers. Per daug sunku šias dvi dainas sulyginti, nes iš pagrindinių dainų išskirti kažkokią vieną yra beveik neįmanoma. Kiekviena jų turi savotiškus rifus, energiją ir skambesį.
Viena geriausių jų dainų. Ramus akustinės gitaros skambėjimas 6 minutės pabaigoje tarsi įvadas į dainos ašį, atsiskleidžiančia ties "annihilation". Ir kaip visada Peter'io Hammill'o vokalas su stipriu akcentu sukuriantis nepriekaištingą dainos nuotaiką Be abejo, 10 balų
Ji pagal viską turėtų būti antra po A Plague... Tikrai įspūdinga... Annihilation vieta nereali. O dėl Hammillio vokalo net kalbų nėra. Toks galingas jo balsas, kad nors virsk iš koto.
Labai patinka man vieta: "The clouds have gathered and exploded now: / axes shattered, there is no North or South. / Far off, the ice is foundering slowly," Labai tamsus ir ekscentriškas vargonų rifas duoda galios dainai... Man patinka, kad yra akustiškų, statiškų ir dinamiškų vietų tiek, kad visi rifai, visos dalys suderėtų. Puikus darbas
Viena geriausių jų dainų. Ramus akustinės gitaros skambėjimas 6 minutės pabaigoje tarsi įvadas į dainos ašį, atsiskleidžiančia ties "annihilation". Ir kaip visada Peter'io Hammill'o vokalas su stipriu akcentu sukuriantis nepriekaištingą dainos nuotaiką Be abejo, 10 balų
Nereali daina. Mėgstamiausia šiuo metu Van der Graaf'ų daina. Puikios vargonų partijos. O ši daina mane sužavėjo tekstu. Man užteko tik akį į jį užmest, kad jis taptų mano mėgstamiausių. Pakerėjo paskutinis ketureilis. Kažkiek panašu į Jethro Tull'ius tiek tekste, tiek muzikoje. Nežinau kodėl kyla tokios asociacijos, bet tiesiog man juos primena. Na, bet Hammill'io skardus baritonas ir Banton'o / Jackson'o virtuoziškumas verčia iš koto. Rašau 10, ir 11 galėčiau
2019 m. spalio 19 d. 18:11:56
Beveik pritarčiau. Bet greičiau tai būtų soliniai Piterio albumai. Ši daina progresyvi drastiškais ritmo ir nuotaikos kaitaliojimais. Jethro Tull aliuzijų šiek tiek yra, - fleitos backgroundas, akustinė gitara ir netikėti melodijos vingriai.
Sriprus numeris, bet ne esminis. Man Darkness ir tuo labiau Refugees yra šio albumo absoliutai.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2013 m. rugpjūčio 2 d. 08:16:40
Jau pati vargonų įžanga įtraukia, gera melodine fraze, ir vokalas patiko, daug įdomiu vietų traukiančiu dėmesį, o labiausiai šarmo turi per vidurį saksofono ir vargonų partija, labai puiki ir veža, saksofono grojimas man netgi džiazo muzika primena(gal netgi free jazz), o tu vargonų per dainos vidurį partija( kur kartu su saxu) pagauta labai pakvaišusi kiek vaiduokliška ir labai smagi melodija, po viso to gražus akustines garsas, tarsi kaip ramybe po audros.
10/10
2012 m. rugsėjo 5 d. 16:31:34
King Crimson turi labai ryškia boso liniją (kaip ir Yes su Squire'u) - kas dar viską pastiprina... Na, ai, uždarom šią diskusiją, nes tikrai į kosmosus nukrypom
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2012 m. rugsėjo 5 d. 16:27:51
Tai jau geriau King Crimson įstatyt į progroko rėmus, o VDGG palikt alternatyviąja. King Crimsonuose bent yra vadinamoji frypiška gitara. Na bet čia jau nukrypimas nuo komentarų apie dainą.
2012 m. rugsėjo 5 d. 16:23:31
Va, va... Ne tik Hammill'iui, bet ir kitiems nariams nepatiko tas jų "titulo"-"progresyvusis rokas" kišimas. Grupė, manau, pati nesuprato, kas tai per muzika. Taip, gausu džiazo, elektronikos, avangardo ir klasikos - kas veda į rimtąją muziką (gal ir alternatyviąją, kaip music'e pavadinti King Crimson)...
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2012 m. rugsėjo 5 d. 16:16:44
Na pats Peter'is Hammill'as nenorėjo būti įspraustas į progresyviojo roko rėmus ir tai yra visiškai suprantama. Geras pastebėjimas, gitara yra neatskiriama dalimi roko muzikos, tad VDGG kūrybą, manyčiau, reikėtų vadinti rimtąja muzika. O dainų ilgumas.. čia faktas.
2012 m. rugsėjo 4 d. 23:13:17
Apskritai apie grupę - tai faktas. Beje - koks rokas be gitarų? Kaip šitą paradoksą suprasti, dar neišsiaiškinau... Kodėl progresyvusis ROKAS? Kas per velnias...
Beje, van der graaf'ai išsiskiria dainų ilgumu: albumus sudaro 3, 4, 5 dainos (o albumo standartas: 35-45 min.). Net epiškieji Yes neišleido tiek gigantiškų dainų albumų, kiek VdGG...
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2012 m. rugsėjo 4 d. 23:08:54
Galbūt viena pirmųjų grupių, pradėjusi groti dvigubu saksofonu ir bosą vargonu, ko tikrai neteko girdėt kitose žinomose grupėse!!
Na, jei paminėjai, kad asmeniškai ši daina antra, tada viskas aiškiau :)
2012 m. rugsėjo 4 d. 23:05:13
Ši mano simpatijas pelnė jau po pirmų akordų ir dabar jau drąsiai teigiu, kad ji antra. Nors tokie konkurentai, kaip meurglys III, lemmings, man-erg, pioneers yra galima sakyti lygiaverčiai, bet šioji tiesiog nusipelnė daugiau simpatijų...
O dar nepaminėjau vieno ypatingo elemento, ko nėra kitose dainose: tokio įspūdingo saksofono / vargonų solo dainos viduryje. Va, va šitas virtuoziškas solo stipri kūrinio vieta... Žavinga, profesionalu, kai kam gali būti ir nepakeliama...
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2012 m. rugsėjo 4 d. 23:01:36
Būtent, bet taip drąsiai nedrįsčiau teigti ar ši daina gali būt antra po A Plague of Lighthouse Keepers. Per daug sunku šias dvi dainas sulyginti, nes iš pagrindinių dainų išskirti kažkokią vieną yra beveik neįmanoma. Kiekviena jų turi savotiškus rifus, energiją ir skambesį.
2012 m. rugsėjo 4 d. 22:55:52
Ji pagal viską turėtų būti antra po A Plague... Tikrai įspūdinga... Annihilation vieta nereali. O dėl Hammillio vokalo net kalbų nėra. Toks galingas jo balsas, kad nors virsk iš koto.
Labai patinka man vieta: "The clouds have gathered and exploded now: / axes shattered, there is no North or South. / Far off, the ice is foundering slowly," Labai tamsus ir ekscentriškas vargonų rifas duoda galios dainai... Man patinka, kad yra akustiškų, statiškų ir dinamiškų vietų tiek, kad visi rifai, visos dalys suderėtų. Puikus darbas
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2012 m. rugsėjo 4 d. 22:50:35
Viena geriausių jų dainų. Ramus akustinės gitaros skambėjimas 6 minutės pabaigoje tarsi įvadas į dainos ašį, atsiskleidžiančia ties "annihilation". Ir kaip visada Peter'io Hammill'o vokalas su stipriu akcentu sukuriantis nepriekaištingą dainos nuotaiką
Be abejo, 10 balų
2012 m. liepos 2 d. 19:09:58
Jethro Tull'ius tikriausiai primena akustinė gitara ...
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2012 m. liepos 2 d. 18:56:27
Nereali daina. Mėgstamiausia šiuo metu Van der Graaf'ų daina. Puikios vargonų partijos. O ši daina mane sužavėjo tekstu. Man užteko tik akį į jį užmest, kad jis taptų mano mėgstamiausių. Pakerėjo paskutinis ketureilis. Kažkiek panašu į Jethro Tull'ius tiek tekste, tiek muzikoje. Nežinau kodėl kyla tokios asociacijos, bet tiesiog man juos primena. Na, bet Hammill'io skardus baritonas ir Banton'o / Jackson'o virtuoziškumas verčia iš koto. Rašau 10, ir 11 galėčiau
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas