Jie sako, kad žudau save vynu, - aš toks.
Jie sako, kad kreivais takais minu, - aš toks.
Kiekvienas žino tiek, kiek jo galva išmano.
Aš pats žinau, kas aš ir kur einu - aš toks.

Mes amžių paslapties nežinom, - aš nei tu.
Nerasime vardų žvaigždynams, - aš nei tu.
Mes kalbamės abu pro skraistę. Ji nukris -
Ir dings, ką ligi šiol vadinom „aš ir tu“.

Išgerk iš tos taurės, išgerk
Gyvybės lašą, išgerk to vyno -
Jis pasauliui džiaugsmą neša,
Jis degina ugnim

Pasaulį kuriančio dangaus svajonės - mes.
Žinojimo versmė - protingi žmonės, mes.
Visatos skritulys - kaip inkrustuotas žiedas, -
Brangiausias jo akmuo - be abejonės - mes.

Mes vyną perkamės ir jauną, ir lengvutį,
Už miežio grūdą mes parduodam visą būtį.
Neklausk dabar, kur mes eisim po mirties.
Duok vyno man išgert ir leisk ramiai pabūti