Kas benutiktu, brangusis
Ulsteri, mano širdie*
Tikiuosi, kad tu vadinsi vardu save
„Ė“** - tai pirmoji raidė
Gal atrodau kaip angelas žiemą
Toks mažytis, sparnų nematyti
Orus ir laimingas
Kaip reta nesninga
Kone raudonumo fone

Kur tavo strazdanos, mama ?
Garbanos, raganos, pilys
Malūnai ir miltai, tautų draugystės tiltais
Ir tegu būna lygu
Aš norečiau visiems padėkoti
Parinkus prasmingus žodžius
Bet bėda yra ta, kad laukiam kada mums putos nuo lūpų nudžius

Nai na na na nai ir mes šiemet negrįšim namo
Nai na na na nai ir mes šiemet negrįšim namo

*Ulsteris (arba Olsteris) – airių etninė žemė, dabar priklausanti Šiaurės Airijos respublikai, kurioje labai gilus konfliktas tarp airių katalikų ir airių protestantų.
„Ė“ – airiai savo tėvynę vadina „Eire“ [ėiri]