Jus miegas atskirs per naktį, gyvenimas liausis
Jūs kiekvienas savam sapne su svetimais
O rytą ir vėl viens kito brangiausi
Ir tyliai kyla aitvarai

Dabar jau matau – jinai tavęs nepažįsta
Keliauta tiek daug, išmokta niekai
Gyventi su ja antrąkart neišdrįstum
Bet ir vieno jai užteko tikrai

Paslėpk akis, kai nesimiega
Rūšiuok atodūsius, kol miega ji
Jos akys čia tave nuglosto vieną
Bet sapnuose jai kiti vis

Šoka, dainas dainuoja
Myli be proto, širdies vidury nešioja
Ir ką tu darytum, jei nesugrįžtų
Iš ten nepareitų ji?


Ji tavo gražiausias langas gyvenimo pusėn
Kartu jus stebuklai lanko ir aitvarai
Ir jei ne su ja, su kitom tu irgi pabūtum
Ir būtų tų kitų nemažai

Ji slėps akis, kai nesimiega
Rūšiuos atodūsius, kol tu miegi
Jos akys čia tave nuglosto vieną
Bet sapnuose jai kiti vis

Šoka, dainas dainuoja
Myli be proto, širdies vidury nešioja
Ir ką tu darytum, jei nesugrįžtų
Iš ten nepareitų ji?