Visiem, kurie klauso
Ir tiems, kurie dar tiki
Ir tiems, dėl kurių čia dar noriu pasilikt
Žinau, kartais būna sunku
Bet ir ką bedarytum
Būk savim
Daryk, ką darai
Ir gyvenk kuom gyveni

Spaudimas auga
Ne valandom, minutėm
Aš nemoku pasiduoti
Žaidžiu vėl vienas su eilutėm
Nes viskas nebe taip galbūt kaip būdavo ankščiau
Ir aš jau nebe toks
Jaučiuosi vis ir vis keisčiau

Gal turėčiau džiūgaut
Gal išmokti ignoruot
Bet aš dar gyvas
Tad iš kur gi, broli, man žinot
Ar bent vienas jų mane supranta
Ar klauso, ar tiki, ar dalį bent savęs atranda

Manau, ir tu dažnai bandai sudėt mintis
Užmigti vėl nelengva, pažiūrėk man į akis
Ir jeigu jie sakys, kad tu to negali
Paimk už rankos, broli, eisime kartu sunkiam kely
Teisės netikėti tu kaip ir neturi
Per daug kur tavim tikinčių pas tave ten užnugary
Tiesiog darai, kas tavo sielą veža
Geriausia yra tai, kad tai kitus į priekį neša

Būk savim, kad ir ką jie pasakys
Kad ir ką tavy matys
Būk savim jei nori pasilikt
Sunku bet tu turi išlikt

Jei kartais bus sunku
Minioj savim išlikt
Tarp begalės klaidų teisingą pėdsaką palikt
Aš tikiu, ir tu tikėk, kad rasi savo kelią
Savo mintim, jėgom pirmyn
Nors žmonės būna gelia

Giliai viduj žinau, žinai- tu jį nutiesi
Vienetus ar tūkstančius širdim paliesi
Gyvenimas - tai tu, o niekas kitas, būk karys
Parkritęs kelkis ir stipriau sugrįžk

Už šypsenas, gerą nuotaiką ir pozityvą
Už muziką, kuri sustabdo laiką ir kabina
Kelintas būsi - nesvarbu, svarbu pradėt
Atsiduot akimirkai, į priekį judėt

Mušk rekordus, be ašarų iškelk medalį
Tegul jie šneka, juk žinai, ne visi taip gali
Viskas čia priklauso tiktai nuo tavęs
Bus kurie mylės ir bus kurie nekęs

Būk savim, kad ir ką jie pasakys
Kad ir ką tavy matys
Tu tik būk savim, jei nori pasilikt
Žinau, sunku, bet tu turi išlikt

Būk savim, jei nori pasilikt
Kad ir kaip sunku, kad ir kaip sunku
Bet tu turi išlikt