Ten, kur aukštas klevas,
Bėgo baltas kelias
Pro tėvų namus gimtus.
Rytmečiais rasotais
Mus už horizontų
Šaukė laikas nekantrus.

Gera buvo lėkti,
Džiaugtis ir gyventi
Tarp vilties ir tarp sapnų.
Degė miestų ugnys,
Bėgo mūsų metai,
Švietė ilgesys namų.

Pro klevą, pro rugius,
Kur mėlynas dangus
Ankstyvą rytą,
Nakty ar sutemoj,
Nedrąsūs kaip vaikai
Po daugel metų jau tiktai namo.

Žydės aušra languos,
Miegos tyla rugiuos,
Ir skubins širdys.
O senas namas lauks,
Sušildys ir priglaus
Jo šiluma.

Toj šaly, kur augom,
Klevas kelią saugo,
Į tėvų namus gimtus.
Mes čionai žydėjom,
Mes iš čia išėjom
Pro plačius svajų vartus.

Baltasparni gandre,
Laimės metų paukšti,
Kur plasnoji, kur skrendi?
Gal kaip mes vaikystės
Savo seno kraigo,
Ieškai ir nesurandi?

Žydės aušra languos,
Miegos tyla rugiuos,
Ir skubins širdys.
O senas namas lauks,
Sušildys ir priglaus
Jo šiluma.