Happened just the other day
It's gettin' kind of long
I could've said it was in my way
But I didn't and I wonder why
I feel like letting my freak flag fly
And I feel like I owe it, yeah ... to someone, yeah
Well, must be because I had the flu this Christmas
Oh, yeah and I'm not feeling up to par
Oh, I tell you baby this increases my paranoia
Yeah, like looking in my mirror and seeing a police car
Well, well, I'm not, I'm not giving in an inch to fear
Well, you know I've promised myself this year
Well, I feel oh, like I owe it, I owe, I owe it to someone
Oh ... like I owe it to someone
Oh, yes when I get myself together
Yeah, you can find me in that sunny southern weather, yeah
I'm goin' to find a space inside a laugh, yes
Separate the wheat from some chaff
Oh, and I feel ...
Like I owe it, yeah ... to someone
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
Tai niekas netrukdo. Nėra ir labai didelė diskografija studijinių albumų. O man vis dar reikia normaliai perklausyti visus klasikinius, kurių gal nei vieno albumo normaliai taip ir neperklausiau. Bitlai, Rolling Stones, Kinks...