Daug kartų tau sakiau ir dar kartosiu “myliu”,
Tu nuostabi šviesa tarp paprastų vertybių,
Tu šiluma, tu rankų nuostabių švelnumas,
Tau mano laikas, tau mano meilės rūmai.
Tau dovanosiu juos ir beagles akimirkų,
Nuotraukų nuotrupų, aš dar prisimenu,
Tą trapią pradžią, nekaltą žvilgsnį,
Begales dvejonių ir pirmą žingsnį.
Viskas taip paprasta, taip sudėtinga,
Atrodo, vakar lijo, o šiandien meile sninga,
Ir ta klaiki tyla, šįkart ji stebuklinga,
Aš noriu būt šalia, daryt tave laiminga.
Tu reikalinga man, tau niekad nemeluoju,
Sakau tik tiesą ir kartais noriu,
Tiesiog užgest, taip tyliai, tyliai,
Tiesiog nuskęst, kur tavo meilės gyliai.

Priedainis:
Kai snaigės kris, aš būsiu tavo,
Kai pravirks ruduo, aš būsiu tavo,
Kai saulė vėl pakils, aš būsiu tavo,
Su tavim ar be tavęs, amžinai tavo. (x2)

Ant rasoto lango darkart nupiešiu meilę,
Tokią tyrą, gražią lyg tavo veidą,
Papuošiu jį gėlėm, gražiausia šypsena,
Ištarsiu tyliai: “Aš myliu tave”.
Pažvelk man į akis, tegul sustoja laikas,
Jos nemeluos, nes aš kaip mažas vaikas,
Kai tu šalia, paliesk mane dar kartą,
Pažvelk atgal, juk buvo verta.
Kaip viskas prasidėjo ir kiek nuėjom,
Už rankų susikibę mes priešinomės vėjui,
Nes mes kartu stipresni negul po vieną,
Juk tu žinai, myliu tave labiau kasdiena.

Priedainis:
Kai snaigės kris, aš būsiu tavo,
Kai pravirks ruduo, aš būsiu tavo,
Kai saulė vėl pakils, aš būsiu tavo,
Su tavim ar be tavęs, amžinai tavo. (x4)