Juosta pilka prieš akis bėga,
Dar viena diena gęsta iš lėto.
Šalty baltam, dulkėtam triukšme,
Bandau tau priminti apie save.

Per lūžtantį ledą, per griūvantį sniegą,
Aš eisiu tol, kol pasieksiu tave.
Nors kartais atrodo, išseko jėgos,
Bandyki vėl,- tu šnabždi man.

Rate užburtam laukiu ženklų,
Kada galėsiu tave paliest,
Kada vėl žvelgsiu į tavo akis,
Ir kilsiu aukščiau aukščiau atminties.

Per lūžtantį ledą, per griūvantį sniegą,
Aš eisiu tol, kol pasieksiu tave,
Nors kartais atrodo, išseko jėgos,
Bandyki vėl,- tu šnabždi man.

Ir jeigu būsime toli,
Lauke spindėki lyg žvaigždė.
O jei nesuprasiu, kad tai tu,
Saulėtą dieną, prabilki lietum.

Per lūžtantį ledą, per griūvantį sniegą,
Aš eisiu tol, kol pasieksiu tave.
Nors kartais atrodo, išseko jėgos,
Bandyki vėl,- tu šnabždi man, tu šnabždi man, tu šnabždi man.