Ei, žmogau, ar kada pagalvojai?
Kaip gera ir vėl sutikti rytojų
Žinoti, ko širdis Tavo nori...
Bėgi, galvoji, planuoji, vėluoji
Nori sustot, akimirką pasvajot
Kol saulė užges ir vėl rytas ateis...
Tau dovanojama ši diena
Saulė aukštai, dangus ir gamta
Mylimiausio žmogaus šiluma
Akimirką šią – mylėk visada!
Ei, žmogau, ar šiandien pastebėjai?
Kiek gėrio Tau kažkas linkėjo
Mažo prisilietimo...
Aš noriu sustot, akimirką pasvajot
Kol saulė užges ir vėl rytas ateis...
Tau dovanojama ši diena
Saulė aukštai, dangus ir gamta
Mylimiausio žmogaus šiluma
Akimirką šią – mylėk visada!
Aš žinau, Tu tikrai viską pakeisi
Aš žinau, Tu tikrai viską pakeisi...
Jei šiandien pradėsi, savim patikėsi
Aš žinau, Tu tikrai viską pakeisi...
Tau dovanojama ši diena
Saulė aukštai, dangus ir gamta
Mylimiausio žmogaus šiluma
Akimirką šią – mylėk visada!
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...