Eidama manęs tu nepastebėjai,
Nors aš į tave jau seniai žiūrėjau.
Gi taip netoli
Viens nuo kito gyvenam.

Bėgdama nuo lietaus tu nepastebėjai,
Kad aš netoli su skėčiu stovėjau.
Juk tu sušlapai,
Nors išvengt to galėjai.

Lauksiu tavęs
Ir šiandien, ir rytoj,
Nes širdy gyveni
Tu manoj.

Kad galėtum pajaust
Mano meilę tau,
Tapsiu vasaros naktim,
Rytmečio rasa...


Man draugai jau seniai kuždėjo,
Kad aš per daug tave mylėjau.
Bet ką man daryt –
Aš nurimt negalėjau.

Tu man esi tarsi pievų gėlės,
Lūpos šiltos kaip ramunėlės,
Juk aš negaliu
Be pievų gėlių.

Lauksiu tavęs
Ir šiandien, ir rytoj,
Nes širdy gyveni
Tu manoj.

Kad galėtum pajaust
Mano meilę tau,
Tapsiu vasaros naktim,
Rytmečio rasa...