Po baltu sniegu slepias gatvės pilkos,
Po mano tiltu upės be krantų,
O po langu prašmatniai supintas
Voratinklis iš debesų.

Ooo, ar žinai, ar pamiršai,
Ar paslėpei taip, kad pats neradai.
Vai tai tai tai
Kai tiki, nematai, ar kai grįžti per vėlai,
Lyg tai būtų vakar ar amžinai.

Ir nuo savęs taip kartais daros šalta,
Kad noris apsigręžt ir bėgt,
O pakeliui nušvilpti kieno nors paltą
Su šiluma dar plakančios širdies.

Jei dienos tau iš rankų slystų,
Tu pažiūrėk – už kampo stoviu aš,
Žiūriu į dangų ir neatpažįstu,
Ar tie laimingi žmonės vis dar mes.