Šiandien, kaip bene kasdien,

Nepabundu aš nuo knarkimo

Miegančios žiemos, miego minčių.

Ir pro murziną stiklą kaip į užtemimą,

Aš žiūriu pro visus ir matau tarp visų.

Šiandien, kaip bene kasdien,

Nepakeliu savęs nuo žemės

Ir nesidedu į užantį paguost.

Ir valgomas - nevalgomas, neteisiu iš kvapo,

Kai mylimas nemylimas jau baigia nusibost.

Šiandien, kaip bene kasdien,

Aš nebeklijuoju savęs po visą miestą,

Kad nekiltų abejonių niekam, niekam,

Kad gyvenu nekviestas.

   Visas siūlais baltais susiūtas,

   Kaba ant seilės, nyksta kaip dūmas,

   Šakėm vandenyje išrašytas,

   Ach, kaip man jo trūko – 

   Šitokio ryto...

Šiandien, kaip bene kasdien,

Aš skiriu spalvas ir maišau jas kaip noriu..

Ir tarp metų laikų lyg tarp durų nebekišu kojų.

Šiandien, kaip bene kasdien,

Gatvėse ruduo žavus, kaip senas artistas,

Kurs numirė, nes gėrė, 

O gėrė, nes bijojo mirt

Ir visad bandė skrist...

   Visas siūlais baltais susiūtas,

   Kaba ant seilės, nyksta kaip dūmas,

   Šakėm vandenyje išrašytas,

   Ach, kaip man jo trūko – 

   Šitokio ryto...