Ava: o dia rompe em tristeza
Em silêncio
Ava: o sol não brilha mais para mim
desalento se me leva à saudade
se é este o meu fado,
não me resta mais nada
se não deitar-me ao teu lado.
Ava: Deixa o Inverno dançar com a minha alma
Ava: Deixa-me dormir em eterno
esquecimento
se me leva à saudade
se é este o meu fado,
não me resta mais nada
se não deitar-me, ao teu lado.
No vão das minhas Historias
ainda ouço a tua a voz, a chamar-me
não me resta mais nada
senão deitar-me ao teu lado.
Žiūriu, Internet Archive turi donations langą viršuje tokį neblogą. Gal ir čia toks praverstų... O jei ką nors nervina jį matyti gali tiesiog išjungti.
O dėl paieškos.. sudėtinga ten ir ilgam, reikia žiūrėti ir kombinuoti. Galiu tik pasakyti, kad pagrindinė ir dienos dainos paieškos yra visiškai atskiros ir skirtingai įgyvendintos su skirtingom problemom ir tikslais.
Tai nėr už ką, Einarai, senai jau tai buvo planuose, tik vis rankos nedaeidavo. Tik taip ir nepavyko per vakar padaryti, kad tas užrašas nenušoktų į šoną, nemoku front-end.
O Estijai nieko nesiseka geriausiai. Va Skype pagaliau visiškai užsilenkė, tai estai nežinau ar dar turi kuo pasigirti O mums dabar geriausiai kol kas sekasi per visus amžius turbūt. Jei gera valdžia būtų, galbūt jau seniai būtume pavyzdinė valstybė.
Na čia ta konkurencija jau... Ji atsiranda iš to vyriško ego manau (nenorint generalizuoti ar apsiriboti tik viena lytimi, bet yra tendencija), ir dar nuolatinis žmonių lyginimasis su kitais.