Matant Tave aš jaučiu,
Kaip bėga laikas pavėjui.
Tik sustot akimirką,
Pažvelgt į Tavo akis.
Skrendu į Tavo dangų
Pilną debesų minčių,
Bet kaip pasiekt visatą
Pilną Tavų paslapčių.
Kodėl pažint Tave yra taip sunku?
Kaip atverti Tavo širdį,
Ištraukti tiesą iš gelmių?
Kaip jausmus priimt turėčiau,
Kai jie sušalę po ledu?
Svajot baisu,
Viltis ant plauko,
Kai nežinai ar myliu žodis čia laiku.
Mūsų meilė tarsi sapnas,
Susitikus pabundi.
Jaučiu, kad meilė yra čia, tik Tu esi kitam kampe.
Tyla yra garsi tyla.
Mūsų atsakymas čia.
Sukurtas jausmo gilaus,
Vidinio pasaulio tyraus.
Vien Tavo žvilgsnis švelnus,
Lyg vėjo žodis aiškus.
Laikas sustojęs širdy
Laukia Tavojo rakto.
Kodėl pažint Tave yra taip sunku?
Kaip atverti Tavo širdį,
Ištraukti tiesą iš gelmių?
Kaip jausmus priimt turėčiau,
Kai jie sušalę po ledu?
Svajot baisu,
Viltis ant plauko,
Kai nežinai ar myliu žodis čia laiku.
Mūsų meilė tarsi sapnas,
Susitikus pabundi.
Jaučiu, kad meilė yra čia, tik Tu esi kitam kampe.
Kodėl, be žodžių būnant,
Jaučiuosi saugi, atvira?
Kodėl paslaptis tai tyla
Sujungianti mus visada?
Ar to užtenka suprast
Ir skirt savo širdį tik Tau?
Tikėti jausmu aklai
Ir nepaleisti Tavęs.
Kodėl pažint Tave yra taip sunku?
Kaip atverti Tavo širdį,
Ištraukti tiesą iš gelmių?
Kaip jausmus priimt turėčiau,
Kai jie sušalę po ledu?
Svajot baisu,
Viltis ant plauko,
Kai nežinai ar myliu žodis čia laiku.
Topai ir rinkimai:
Music.lt TOP 30 - Savaičių tope: 12, aukščiausia vieta: 6
Nigdotas. Sėdi ramiai žiūri krepšinio rungtynes. Staiga prie jo pribėga futbolo sirgalius ir bloškia jį ant grindų.Tas rėkia:– Tu ligonis?! Už ką?! Aš tiesiog žiūriu krepšinį!
Anas rėkia atgal:– Čia tau už tai, kad 86 m Maradona įmušė ranka prieš Angliją
Keista:Londone įsiplieskė neramumai, kai Prancūzija rezultatu 2:0 nugalėjo Maroką.
Butu neramumai Amsterdame, kai Urugvajus kiek netikėtai tik lygiosiomis 1:1 sužaidė su Saudo Arabija. Maskvoje neramumas kai Norvegija 3:2 palaužė Senegalą,tolima reakcija
Jis rimuodavo pirma su ketvirta, o antra su trecia:
Juokinga skųstis. Giedrą keičia lietūs,
tad saulės blyksniai skaudūs kaip patyčios.
Joks šventraštis neišaugins garstyčios,
–todėl esu. Ir tik todėl – poetas