Naujieji vėl atėjo, nieko neįspėję
Na ir nereik, ir taip gerai.
Jie neįspėjo mūsų, jog atėjo,
O mes nelaukėm specialiai.

Po trečio litro palmę mes nupjovėm,
vėliau žuvytes vedėm palakstyt.
Sakiau tau, Jonai, kad užkąsti reikia,
Dabar avietėse guli.

O kai sušilom, pas kaimynką ėjom,
Atspardėm televizorių - kam galvas rodė jis.
Kai sekciją pro langą metėm pastebėjom,
Kad guli susiraitęs ten Kazys.

Tu žmoną jo kvietei keliauti su mumis,
žadėjai jai Ariogalą parodyt,
O pats pakilęs veidu į duris trenkeis
Norėdamas taip išsigydyt slogą.

O grįžęs tu iš karto nusmigai,
Po kilimu pasislėpei nuo vėjo.
Taip atšventėm mes tuos Naujus Metus,
Kurie atėjo mūsų neįspėję...