Stovėdamas ant kaukolių kalno
Regiu besiraitančias šlykštynes
Jūs, šliaužiojantys purvyne
Nematote prašviesėjimo
Traukdami vieni kitus
Į melo liūną
Didžioji gyvatė kelia galvą
Pakelkit akis
Ir pažvelkit aukštyn
Štai, aš, ugnies eros šauklys
Aš jūsų prakeikimas
Kodėl sukate nuo manęs akis
Ar ne jūs didieji
Purvo drabstytojai
Būkit sutrypti mano prakeiksmo
Ir te pasiglemžia melo liūnas
Besiraitančius mirties agonijoje
O jūs, išgirdę mano balsą,
Atsiverkite savo demonui
Ir išvysite purve
Sužibusią jūsų žvaigždę
Ir tik ji nušvies jums kelią
Aukštyn, kur stoviu aš
Ugnies eros šauklys
Aš jūsų prakeikimas
Pamenu kokiais 1985ais kai Lietuvoje dar nebuvo Dievo, rimtesniu baznyciu, renginiu, katinas leopoldas buvo pirmas krikscionis neses Dievo zinia i dar sovietine sali.
Jei esi geras – viskas lengva kelyje,
O kai atvirkščiai – sunku ir tamsu darosi tiesiog.
Pasidalink su kiekvienu džiaugsmu savo tyru,
Sėk aplinkui juoką skambų ir tyrą.
Jei dainas dainuoji – linksmiau pasidaro,
O kai atvirkščiai – nuobodu ir pilka, be gal