Bara žmonės - aš kalta,
Lyg mano tyras veidas jiems - purvinas smėlis.
Nesibaigia jausmų audra.
Ir kas pasakė jiems, kad noriu kentėti?
Gal kas matė, kaip nakčia
Prašiau manęs klausytis jauno mėnulio?
O gal kas matė, kaip staiga
Pabėgo nuo manęs jausmas pilnatvės?

Jei jie žinotų...
Nesu tuščia, nesu šalta,
Mylėti moku,
Paliesti galima mane,
Nesu viliokė, ne...
Esu miela, švelni, gležna,
Jau meilės noriu, jau –
Aš paprasta...

Bara žmonės - aš kalta,
Lyg mano gyvas balsas
Jau verčia šnibždėtis.
Nesibaigia dienoj tyla.
Ir kas pasakė jiems, kad noriu tylėti?
O gal kas matė, kaip nakčia
Prašiau manęs klausytis jauno mėnulio?
O gal kas matė, kaip staiga
Pabėgo nuo manęs jausmas vienatvės?

(x4)
Jei jie žinotų...
Nesu tuščia, nesu šalta,
Mylėti moku,
Paliesti galima mane,
Nesu viliokė, ne...
Esu miela, švelni, gležna,
Jau meilės noriu, jau –
Aš paprasta...