Vakar, šiandien, dabar taip toli aš nuo tavęs,
Bet kai grįšiu - aš parnešiu tau saulę,
Kurią paslėpsiu tavo akyse –
Tik tu neužsimerk, kai liesiu tavo žvilgsnį...
Te šviečia ir šildo jos mane,
Kai man bus šalta, po kelionės ilgos...


Aš parnešiu tau saulę,
Tegul ištirpsta mūsų ilgesys
Aš parnešiu tau saulę,
Kai žvelgsim viens kitam į akis...


Kitados tave pakviesiu eit kartu,
Ne tik per kalnus jūras ir pievas...
Mes keliausim per jausmus,
Jausmus ir dar toliau, dar aukščiau,
Ir giliau, ir dar daugiau.
Tu jausi – aš tai žinau...


Šiandien aš toli nuo tavęs, šviesus liūdesys piešia mylinčias akis mano veide. O rankose daug šilumos, kuri ištirpdys tavo ilgesį, kai tave priglausiu.
Kol aš toli – man nereikės tavęs ieškoti, nes iki tos minutės, kai vėl pažvelgsime vienas kitam į akis – jausiu tave visai šalia. Visai šalia... Kai grįšiu – parvešiu tau žiogų svirpimą iš šio tylaus, šilto žvaigždyno, po juo mes kartu girdime tą pačią melodiją...


Vakar, šiandien, dabar taip toli aš nuo tavęs,
Bet kai grįšiu - aš parnešiu tau saulę,
Iš dangaus – šilto ir tylaus,
Po juo tik mes abu, girdim šią dainą
O mano veidą piešia liūdesys, kaip noriu
Matyt tavas akis, ir jausti, kaip tirpsta ilgesys,
Ar myli, man saulė pasakys,
Kai slėpsiu ją tau į akis...