Atsikratyk manim, kai vėlės ims tau, priekaištauti
Tik nepalik manęs, minioj daugiatatutėj
Tu pakeliuj į Paryžių, aš taip tau pavydžių
Negi mes, prašėm to kvailo lietaus
Aš tik vakar pagaliau supratau
Kai peiliai iš rankų mums krinta
O pelės dergia po labirintą
Vadinasi viskas - gerai
Ir kodėl gi yra taip gerai?
Nesugadink manęs, nes aš galiu, bet nemoku

Ir neišeik prašau, iš pykčio arba tik dėl juoko