Mano dienos pasibaigė vakar
Mano saulė užgeso nespėjus pakilt
Galvoje mano pilnas bardakas
Mano sieloj lietūs vis nebaigia lyt

Mano kūnas sunkus nuo spaudimo
Akys mano paskendo gilioj tuštumoj
Aš kvėpuoju tik prisiminimu
Mano balsas skamba kaip aidas tyloj

Kodėl tu dar mano galvoj?

Atvirukai, jie taip pat man vis dar rūpi
Tarsi laikrodį atsukom ir aš grįžtu pas tave
Tavo atvirukai, jei galėčiau bent minutei
Vėl su tavimi pabūti, pabūti atvira

Danguje liko tik siluetai
Atrodo, kad žvaigždės užgeso staiga
Viskas baigėsi taip netikėtai
Vidury mūsų šokio nutrūko styga

Po tavęs liko tik atvirukai
Atvirukai, kuriuos dovanojai kasmet
Aš skaitau eiles tavo lūpom
Ir girdžiu, kaip širdis mano pradeda plakt

Atleisk be tavęs neišmokau gyvent…

Atvirukai, jie taip pat man vis dar rūpi
Tarsi laikrodį atsukom ir aš grįžtu pas tave
Tavo atvirukai, jei galėčiau bent minutei
Vėl su tavimi pabūti, pabūti atvira

Žinau, kad tai buvo klaida
Bet tavęs neišeina pamiršt
Nemoku aš būti viena
Prašau tik, išgirsk…