Pasiilgau jūros kvapo ir baltų bangų,
Smėlio ant kojų pirštų ir vanilinių ledų,
Saulės bučinių, strazdanom nutupusių ant nosies,
Nubusti šalia vienas kito, kai abu šypsosimės.

Žuvėdros kur moja, dangus vakarais liepsnoja
Tu klausi manęs nebyliai - kodėl taip seniai?

Seniai jau, seniai jau taip reikėjo,
Seniai jau, seniai jau...
Seniai jau, seniai jau taip reikėjo,
Seniai jau, seniai jau...

Seniai jau taip reikėjo.

Pamiršim triukšmą miesto ir pilkas gatves.
Nereiks žemėlapių mums, eisim ten kur akys ves.
Miegosim kiek norim, skaičiuodami danguj žvaigždes.
Garsiai svajosim, kaip galim tai pratęst?

Žuvėdros kur moja, dangus vakarais liepsnoja,
Tu klausi manęs nebyliai - kodėl taip seniai?

Seniai jau, seniai jau taip reikėjo,
Seniai jau, seniai jau...
Seniai jau, seniai jau taip reikėjo,
Seniai jau, seniai jau... (taip reikėjo)

Seniai jau taip reikėjo.

Sugrįšim į uostą, kaip grįžta namo laivai.
Kutens mano skruostus vėjyje plaukai.
Žuvėdros kur moja, dangus vakarais liepsnoja,
Tu klausi manęs nebyliai - kodėl taip seniai?

Seniai jau taip reikėjo,
Seniai jau taip reikėjo.