You glance away and my heart misfires
Something is burning inside me, it's taking me higher
I stand to break, from bending so far
I've gone from rooted to maybe, I don't want to restart
Why can't I speak? Why can't I relate?
You've got me spinning and spinning and spinning
My knees giving way
So you
[Chorus x2:]
So you said I was the one you'd wait a lifetime for
You held your breathe, you bet your life but somehow still unsure
Come on baby love me
Come on baby love me
Come on baby love me
Like I wanna love you
I held your hand through all your rainy days
Somehow lover, I'm still standing in your rain
And when your days get shorter, and your mind it wanders,
And when your breath gets weaker, I'm still gonna love you
Why can't I speak, why can't I just say
You've got me turning and turning and turning, so lost in your ways.
Tai kad nei hiperbolės, nei ironijos aš nieko Konditerijaus komentaruose nematau. Tiesiog nuoširdūs siūlymai ir tiek. Bet gi reikia kažką naglo pasakyt, be provokavimo tamstai neišeina.
Kartu jaučiu, kad ne viską turi kitas paliudyti, ką sužinau ar sukuriu. Vertinu, kad man tai svarbu, o kiti, jei dalinsiuosi, reaguos kaip jiems tuo metu gaunasi, tas nesukontroliuojama. Gal ne tiek svorio kitų reakcijos turi, rezultate tuštumos neužpildo
Aš asmeniškai turiu sąsiuvinį tam, išrašau visą srautą, kol paaiškėja apie ką tai buvo. Pats rašymas kaip mąstymo forma tampa, o ir aplinkiniai tuo neveikiami.
žmogus turi savo vidinį kelią bei likimą. kad branda suteikia ramybę – nebereikia ieškoti svetimų klaidų, o geriau leisti sau ir kitiems tiesiog būti savimi.
O jei saliakelio atverstum sia diena 2013m pamatytum kad kalbejai, jog bėgant laikui jauni žmonės keičia maksimalizmą į atsargumą ir pradeda derinti svajones su realiomis galimybėmis. raginai neteisti kitų gyvenimo būdo ir pasirinkimų, nes kiekvienas žmog